Branduolinės avarijos dažniausiai kyla dėl nekontroliuojamos grandininės branduolių dalijimosi reakcijos, vykstančios atominių elektrinių, mokslinių tyrimų, atominių laivų reaktoriuose, o radiologinės avarijos gali įvykti vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais medicinoje, pramonėje, žemės ūkyje, mokslo srityse arba, kai radioaktyviosios medžiagos aplinkoje paskleidžiamos terorizmo tikslais. Radiologinių avarijų metu, skirtingai nei branduolinių, paprastai nuo patirtos apšvitos nukenčia palyginti nedaug žmonių.
„Paprastai branduolinės avarijos metu aplinkoje pasklinda daug įvairių radioaktyviųjų medžiagų, paveikiamos didelės (šimtai km) teritorijos, užteršiami nemaži žemės plotai, kyla pavojus gyventojų sveikatai, dalis jų yra evakuojami, daliai gali būti taikomi kiti apsaugomieji veiksmai (slėpimasis uždarose patalpose, skydliaukės blokavimas jodu, lauke augančio maisto vartojimo apribojimai ir pan.). Tokių avarijų pasekmės žmonėms ir aplinkai yra didžiulės ir tą mums rodo buvusios Černobylio ir Fukušimos atominių elektrinių avarijos. Ignalinos atominėje elektrinėje nebėra veikiančių branduolinių reaktorių, todėl nėra potencialo kilti sunkiai branduolinei avarijai. Didžiausias branduolinės avarijos rizikos objektas Lietuvai yra kaiminystėje esanti Baltarusijos atominė elektrinė, jeigu čia įvyktų sunki branduolinė avarija, ji turėtų rimtų radiologinių pasekmių Lietuvos žmonėms ir aplinkai. Radiologinės avarijos metu paprastai aplinkoje pasklinda viena kuri radioaktyvioji medžiaga, nėra didelių radioaktyvių medžiagų išmetimų į aplinką, jos yra kur kas mažesnio masto, dažniausiai yra lokalaus pobūdžio: jos gali apsiriboti patalpa, pastatu arba nedidele teritorija (iki vieno ar kelių km)“, – žiniomis dalijasi Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda, paklaustas, kuo skiriasi branduolinė ir radiologinė avarijos.
Pašnekovo teigimu, apsaugos priemonės, būdai ir metodai, įvykus kuriai nors iš šių avarijų, yra iš esmės tokie patys, bet yra ir skirtumų. Pavyzdžiui, mažai tikėtina, kad radiologinių avarijų atvejais būtų taikomas skydliaukės blokavimas jodu. Gana smarkiai skirtųsi ir taikomų apsaugos priemonių mastai, tokie, kaip žmonių evakavimas, dezaktyvavimas, vietinio maisto radioaktyviojo užterštumo kontrolė ir pan.
Kaip reaguoti atsitikus branduolinei ar radiologinei avarijai
„Pirmiausia svarbu pasiruošti tinkamai priimti informaciją apie pavojų. Perspėsime gyventojus trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus, sirenomis, bus garsinis ir vaizdinis pranešimas per Lietuvos radiją ir televiziją. Be to, savivaldybių ir PAGD atstovai pasiruošę važiuoti vadinamuoju pasiuntinių būdu ir pagal tam tikrą nustatytą tvarką užeiti į gyvenamuosius būstus bei kviesti gyventojus imtis veiksmų. Bendrosios rekomendacijos branduolinės ar radiologinės avarijos atveju gyventojams – eiti į pastato vidų, likti viduje ir išklausyti oficialių institucijų informaciją bei nurodymus“, – svarbiausia informacija, kurią kiekvienas turėtume žinoti, dalijasi PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas.
E.Geda sako, kad, išgirdus apie pavojų, reikia nedelsiant eiti į pastato vidų arba likti pastato viduje ir užsidaryti langus. Juos užsidaryti turėtume ir tuo atveju, jei esame automobilyje. Verta atkreipti dėmesį į bendrąjį pasirengimą esant taršai, t. y. turėti ir dėvėti kvėpavimo takų apsaugas, atėjus iš lauko į namus nusirengti visus drabužius, sudėti juos į maišą, kol išaiškės, ar jie užteršti, ar ne, nusiprausti. Labai svarbu, kad radioaktyviosios medžiagos nepatektų į organizmo vidų – nevartoti radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto vandens, maisto produktų, saugoti kvėpavimo takus nuo jų įkvėpimo. Pravers viskas, ko išmokome Covid-19 metu.
„Kalbant konkrečiai apie Baltarusijos atominę elektrinę, evakavimo poreikis (apie 24 tūkst. gyventojų) yra nustatytas tik dviem savivaldybėms: Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono. Likusioje teritorijoje gyventojams būtų rekomenduojama likti patalpų viduje ir išklausyti informaciją. Atsakingos institucijos imtųsi labai greitų priemonių identifikuoti pavojų, kuris priklauso nuo meteorologinių sąlygų – ar vėjas neša taršą į mūsų valstybę, ar tarša pasiskirsto kitur. Priklausomai nuo to būtų teikiamos įvairios rekomendacijos, kaip apsaugoti savo sveikatą, gyvulius, naminius augintinius, pasėlius“, – dėsto specialistas.
Vartoti kalio jodido tabletes – tik rekomendavus SAM
Gyventojams svarbu žinoti, kad kalio jodido tabletės pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijas būtų vartojamos įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo žalojančio radioaktyviojo jodo poveikio, tarkime, skydliaukės vėžinių susirgimų. Gyventojai turi suvartoti jų amžiaus grupei nustatytą vienkartinę kalio jodido dozę, kuri apsaugo žmogaus skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo kaupimosi joje 24 valandas.
Vartoti kalio jodido tabletes reikia tik tuomet, jei po avarijos aplinkoje pasklistų radioaktyvusis jodas ir būtų paskelbta atitinkama SAM rekomendacija.
PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas E.Geda dalijasi, kad netgi pasigirdus informacijai apie gaisrus Černobylio atominės elektrinės avarijos zonoje, kai kurie gyventojai dėl psichologinės ramybės yra linkę išgerti kalio jodido. Verta priminti, kad kalio jodido tabletės apsaugo tik skydliaukę ir tik nuo radioaktyviojo jodo kaupimosi joje. Radioakyvusis jodas po Černobylio avarijos yra seniai aplinkoje suskilęs, jo nebėra, todėl gerti kalio jodidą nėra jokios prasmės.
„Labai svarbu žinoti, kad šį vaistinį preparatą galima naudoti tik sulaukus konkrečios SAM informacijos, nes, vartojant nesilaikant rekomendacijų, kaip ir bet kurio kito vaistinio preparato, jo galima perdozuoti. Įtarus, kad galėjote panaudoti kalio jodido daugiau, nei yra rekomenduojama, būtina konsultuotis su gydytoju“, – perspėja civilinės saugos specialistas.
Suvartoti kalio jodido tabletę reikėtų ne anksčiau nei prieš 24 valandas iki galimo radioaktyviojo jodo poveikio pradžios. Blokuoti skydliaukę jodu dar yra veiksminga praėjus 2 valandoms nuo apšvitos radioaktyviuoju jodu pradžios, bet ne vėliau, nei praėjus 8 valandoms. Per anksti arba per vėlai suvartotos tabletės neužtikrins reikiamos skydliaukės apsaugos.
Daugiau informacijos apie kalio jodido tablečių saugojimą, vartojimą bei pašalinį poveikį galima rasti pakuotės lapelyje, kurį rasite Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM svetainėje www.vvkt.lt, paspaudę aktyvią nuorodą „Vaistų paieška“.
SAM skelbia, kad gyventojai pagal galimybes turėtų nešiotis tabletes su savimi, kaip ir kitus būtinus asmeninius daiktus (pinigus, banko kortelę, vaistus ir kt.), o praradus tabletes vaistinėje įsigyti naujų. 100 km atstumu nuo Baltarusijos atominės elektrinės esančių savivaldybių gyventojai, kurie neatsiėmė jiems priklausančių kalio jodido tablečių, dėl galimybės tai padaryti turėtų kreiptis į savivaldybę. Kalio jodido tablečių taip pat galima įsigyti vaistinėse savo lėšomis, be recepto.
Veikimo algoritmas kitoks nei oro pavojaus atveju
Paklaustas, kuo veikimo algoritmas branduolinės ar radiacinės avarijos atveju skiriasi nuo to, kuris taikomas oro pavojaus atveju, PAGD atstovas sako: „Oro pavojaus atveju grėsmė žmogaus gyvybei ir sveikatai yra didesnė, nes yra neprognozuojama, kurioje vietoje koks užtaisas gali nukristi. Branduolinio pavojaus atveju tašką, iš kurio sklinda tarša dabar yra galimybių labai greitai identifikuoti, ją sekti ir prognozuoti, kur ta tarša keliauja ir kokių gali sukelti pasekmių. Radiacinės saugos centro specialistai nuolat (24/7) stebi Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklo (RADIS) teikiamus matavimų duomenis ir apie aplinkos radiacinio fono padidėjimą Lietuvoje nedelsdami informuotų atsakingąsias institucijas ir gyventojus bei pateiktų rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo“, – sako specialistas.
PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas tikina: „Jeigu kalbėtume tik apie branduolinės jėgainės Baltarusijoje avariją, sakyčiau, kad didelio pavojaus gyvybei nėra nei vienam Lietuvos gyventojui. Didžiausias susirūpinimas būtų dėl gyventojų, esančių 30 km spinduliu nuo elektrinės, t. y. mano minėtose Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono savivaldybėse. Ten numatyti pajėgumai skubiai į kitas savivaldybes evakuoti apie 6000 gyventojų. Dėl likusios dalies, ypatingai kalbant apie Vilniaus miestą, situacija būtų stebima, vertintume taršą ir tik tada spręstume, kokių apsaugomųjų veiksmų būtinao reikėtų imtis.“
Baltarusijos pasienyje yra platus sirenų tinklas
E.Geda teigia, kad 100 km atstumu nuo Baltarusijos sienos situacija yra iš esmės pagerėjusi dėl PAGD iniciatyva laimėtų Norvegijos finansinio mechanizmo investicijų į sirenų tinklą – nuo pradinio 35 proc. gyventojų perspėjimo pasiekta apie 77 proc. arba apie 800 tūkst. gyventojų šioje pavojingiausioje zonoje.
„Trumpai tariant, 17-oje savivaldybių įrengtos 197 naujos sirenos, jų valdymas yra centralizuotas – mes jas įjungiame vienu mygtuko paspaudimu labai greitai. Kartu su sirenomis skubiai siunčiami pranešimai į mobiliuosius telefonus. Svetainėje LT72.lt galite rasti informacijos, kur tos sirenos yra, pasižiūrėti, ar gyvenate 1 km atstumu, nes tai optimalus atstumas, kurio ribose jūs galėtumėte išgirsti sireną“, – sako PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas.
Kaip pasiruošti galimai nelaimei
„Jeigu branduolinė avarija įvyktų dienos metu, visi puikiai suvokiame, kad kiltų chaosas, nes dalis gyventojų elgtųsi taip, kaip jiems atrodytų racionaliausia. Nepaisant to, kad mes sakome, jog reikia likti patalpų viduje, įsivaizduojame, kad, tarkime, didelė dalis tėvų važiuotų pasiimti vaikų į darželius ar mokyklas. Kiekviena ugdymo įstaiga turi savo ekstremalių situacijų valdymo planą ir personalas yra apmokytas, kaip elgtis atsitikus nelaimei“, – sako E. Geda ragindamas tėvus pasikalbėti su ugdymo įstaigos administracija, aptarti tuos planus, kad būtų mažiau chaoso, mažiau padarinių, nes dažniausiai žmonės per skubėjimą pridaro klaidų, kurios lemia skaudžias pasekmes.
Labai svarbu suvokti, kad rimtis, susiklausymas, pasirengimas, aptarimas, žinojimas iš anksto, ką kiekvienas darys, turėtų būti prioritetas.
„Raginu panagrinėti kiekvieną scenarijų, tarkime, kai esate darbe, sodyboje, važiuojate automobiliu, maudotės jūroje, ir esant kiekvienam iš jų apgalvoti, ką galėtumėte padaryti. Svetainėje LT72.lt rasite bendras nuorodas. Svarbu tai padaryti ne vienam, o su savo šeima, bendradarbiais, kaimynais, draugų kompanija. Aptarkite, ką darysite kartu, kaip keisitės informacija, kaip bendrai veikdami padėsite vieni kitiems“, – sako PAGD atstovas ir kviečia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje yra daug žmonių, kurie patys neprašo pagalbos, bet jiems jos reikėtų.
„Pirmiausia, atkreipkite dėmesį į senyvo amžiaus žmones, galbūt turinčius negalią, gyvenančius socialinėje atskirtyje. Žiūrėkite į tokius dalykus bendruomeniškai. Pastebėjome iš situacijos Ukrainoje, kad būtent bendruomenės sutelktis turėjo didelės įtakos tada, kai nesuveikė valstybiniai planai“, – dalijasi jis.
PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas E.Geda sako, jog reikėtų pripažinti, kad mes labai daug kalbame, manome, kad viską žinome, bet dažnai nepakalbame bendruomenėje, kaip apsisaugosime nuo konkrečios nelaimės. Kai yra konkretus pavojus, kas nors turi prisiimti konkrečią atsakomybę, pavyzdžiui, kada, kokiomis dozėmis reikia gerti kalio jodidą. Negana tik kalbėti, reikia imti ir padaryti – susikrauti savo šeimos krepšį, pasiruošti susitarimą, aptarti veiksmus, įsipareigojimus ne tik sau, bet ir kitiems. Nuoširdžiai pasižiūrėti į šitą veiksmą, kad jis neliktų tik apšnekėtas, o kad būtų užfiksuota, susitarta, pasižadėta, tikrinama ir daroma. Įprotis išugdo gebėjimą, o tam reikia pakartojimo, kol tai virs rutina, apie kurią negalvojame. Tai mus ir apsaugos.
