Tai žada Virdžinijos universiteto (JAV) mokslininkai, kurie teigia, kad būdas, kurį šie vienaląsčiai grybai naudoja, kai trūksta maisto, atspindi tai, kaip vėžio ląstelės ištveria badą.
Vėžinėms ląstelėms dėl nekontroliuojamo augimo būdingi didelio maistinių medžiagų trūkumo laikotarpiai, todėl jos būna priverstos užmigti, kad išgyventų ir išvengtų mūsų organizmo imuninės sistemos aptikimo.
Supratus, kaip tiksliai joms pavyksta atlikti šį triuką, būtų galima sukurti naujų būdų, kaip vėžines ląsteles paversti pažeidžiamomis badaujant, kad jas būtų lengviau gydyti.
Tyrimą, paskelbtą žurnale „Nature“, atliko Virdžinijos universiteto Medicinos mokyklos profesorius biochemikas Ahmadas Jomaa ir jo kolegos.
„Ląstelės gali padaryti pertrauką, kai sąlygos sunkios, ir, norėdamos išlikti gyvos, užmigti giliu miegu, o vėliau, atrodo, tiesiog sugrįžti, – sakė A. Jomaa. – Štai kodėl mums reikia suprasti [ląstelių] prisitaikymo prie bado pagrindus ir tai, kaip šios ląstelės užmiega, kad išliktų gyvos ir išvengtų mirties.“
Mielės Schizosaccharomyces pombe, kurios jau šimtmečius naudojamos alui gaminti, yra idealus modelinis organizmas šiems procesams tirti, nes yra labai panašios į žmogaus ląsteles.
Savo tyrime A. Jomaa ir jo kolegos, naudodami galingus mikroskopus, tyrė, kas vyksta S. pombe ląstelėse, kai jos užmiega.
Komanda nustatė, kad kai mielės užmiega žiemos miegu, o su jų mitochondrijomis – tai ląstelės viduje esanti „elektrinė“, atsakinga už energijos gamybą – nutinka kai kas visiškai netikėto.
Mitochondrijos pasidengia neaktyviomis ribosomomis – nedidelėmis ląstelės dalelėmis, kuriose paprastai vyksta baltymų sintezė. Ribosomos prie mitochondrijų prisitvirtino „aukštyn kojomis“, naudodamos tik nedidelę savo molekulinės struktūros dalį.
„Žinojome, kad ląstelės bandys taupyti energiją ir „išjungs“ ribosomas, tačiau nesitikėjome, kad jos prisitvirtins prie mitochondrijų apsivertusios“, – teigė vienas iš straipsnio autorių, biofizikas Maciejus Glucas.
Komanda nėra visiškai tikra, kodėl vyksta toks keistas ribosomų prisitvirtinimas prie mitochondrijų.
„Gali būti įvairių paaiškinimų. Bado kamuojama ląstelė galiausiai pradės virškinti pati save, todėl ribosomos gali padengti mitochondrijas, kad jas apsaugotų“, – sakė straipsnio bendraautorė ir struktūrinė biologė Simone Mattei iš Europos molekulinės biologijos laboratorijos Heidelberge (Vokietija).
Atlikę pradinį tyrimą, mokslininkai dabar stengiasi suprasti, kaip ląstelės nustato, kada joms reikia miegoti, ir kaip jos sugeba vėl pabusti.
„Kol kas naudosime mieles, nes jomis daug lengviau manipuliuoti“, – sakė A. Jomaa, pažymėdamas, kad mokslininkai taip pat tikisi ištirti tą patį reiškinį tiesiogiai laboratorijoje auginamose vėžio ląstelėse.
„Galiausiai tikiuosi, kad mano grupės tyrimai padės pagrindą atrasti naujus rodiklius, pagal kuriuos būtų galima nustatyti miegančias vėžines ląsteles. Šias ląsteles nelengva aptikti diagnostikos sąlygomis, tačiau tikimės, kad mūsų tyrimai sukels didesnį susidomėjimą ir padės mums pasiekti tikslą“, – pridūrė biochemikas.
Parengta pagal „Newsweek“.
