Ieties metimo įrankis, dar vadinamas atlatlu, yra lazda su grioveliu gale, skirtu iečiai įstatyti. Ietsvaidė veikia kaip svertas, sustiprinantis sviedimo momentą, kurį gali pasiekti žmogaus ranka.
Tyrėjai manė, kad ir iš atlatlo paleista ietis padidins greitį, jei ji bus metama iš aukštesnio taško žemyn – panašiai kaip priešistoriniai medžiotojai galimai mėtydavo ietis nuo uolų ar medžių į apačioje esančius gyvūnus – tačiau iš tikrųjų aukščio pranašumas buvo naudingas tik ietį metant ranka.
„Mes manėme, kad dėl gravitacijos padidės abiejų smūgių stiprumas, – sako Michelle Bebber iš Kento valstybinio universiteto Ohajuje. – Bet kai pradėjome stebėti ir pažvelgėme į duomenis, supratome: oho, tai tikrai skiriasi“.
Du M. Bebber komandos nariai, stovėdami keltuve, iškeliamame į vis didesnį aukštį (3, 6 ir 9 m), mėtė lengvesnes su atlatlais naudojamas, ir sunkesnes „rankines“ ietis. Kiekvieno ginklo greičiui ir kinetinei energijai matuoti jie naudojo greitaeigę kamerą.
Metant iš didesnio aukščio. „rankinių“ iečių kinetinė smūgio energija nuolat didėjo – ir metant iš 9 metrų aukščio ji padidėjo iki 100 proc., palyginti su tuo, kaip buvo mėtoma nuo lygaus paviršiaus. Tačiau didėjant metimo platformos aukščiui, ietsvaidėmis mestų iečių kinetinė smūgio energija mažėjo – o 9 metrų aukštyje ji sumažėjo apie 20 proc.
Dėl didesnio paleidimo žemyn kampo gali nebeveikti atlatlo svirties judesys, todėl su šiuo įrankiu sunkiau išvystyti metamąją jėgą, sako M. Bebber. Plona ir lengva atlatlo ietis taip pat gali būti jautresnė vėjo gūsiams ar oro pasipriešinimui.
Tokie rezultatai gali paaiškinti, kodėl neandertaliečiai, medžioję nelygioje vietovėje, naudojo „rankines“ ietis, sako tyrimo grupės narys dr. Metinas Erenas, taip pat dirbantis Kento valstijos universitete. „Tai, kad neandertaliečiai neišrado atlatlų, nėra jokia jų kaltė ar trūkumas – jie iš tikrųjų naudojo optimalų ginklą, tinkantį medžioklės plotams, kuriuose jie veikė“, – sako jis.
„[Toks eksperimentas] pagrindžia, kodėl Homo sapiens kartu su vėlesnėmis naujovėmis išsaugojo ir „rankinę“ ietį, ir kodėl ją iki šiol naudoja nedidelės medžiotojų-rinkėjų bendruomenės“, – sako Annemieke Milks iš Jungtinės Karalystės Redingo universiteto.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Archaeological Science“.
Parengta pagal „New Scientist“.
