Spalio 14 d. žurnale „JAMA Internal Medicine“ paskelbtame naujajame tyrime mokslininkai pakvietė tyrime dalyvauti 220 žmonių, sergančių sėdimojo nervo uždegimu, kuris sukelia skausmą, silpnumą, dilgčiojimą ar tirpimą apatinėje kūno dalyje. Šiuos pojūčius sukelia sėdimojo nervo – didžiausio kūno nervo 0 spaudimas arba pažeidimas. Šiuo atveju visi pacientai turėjo disko išvaržą, kuri ir sukėlė sėdimojo nervo skausmą.
Sergantiesiems sėdimojo nervo uždegimu gydytojai dažnai rekomenduoja nuskausminamuosius vaistus – pavyzdžiui, be recepto parduodamus vaistus, tokius kaip paracetamolį – arba skiria tokius vaistus kaip opioidus. Kai kuriems pacientams atliekamos epidūrinės injekcijos, kurios suleidžiamos į erdvę aplink nugaros smegenis. Kai kuriems žmonėms būklę palengvina fizioterapija arba savigyda – pavyzdžiui, ledukais ar reguliariu tempimu. Labai sunkiais atvejais gydytojai gali rekomenduoti operaciją, kurios metu pašalinamos nervą spaudžiančios stuburo dalys.
Nepaisant šių galimybių, „dabartinis sėdimojo nervo skausmo gydymas yra nepatenkinamas“, – komentare, pridėtame prie naujojo tyrimo rašo dr. Jerardas Kneifati-Hayekas iš Kolumbijos universiteto ir dr. Mitchellas Katzas iš „NYC Health + Hospitals“.
Iš dalies taip yra todėl, kad mažiau agresyvūs gydymo būdai ne visiems tinka, o agresyvesni būdai susiję su šalutinio poveikio rizika, kuri atgraso žmones nuo procedūrų. Net ir tokiu atveju tokie metodai kaip operacija ne visiems pacientams padeda numalšinti skausmą.
Naujasis tyrimas pateikia konkrečių įrodymų, kad akupunktūra gali būti naudingas sėdimojo nervo uždegimo gydymo būdas. Kai kuriuose ankstesniuose tyrimuose buvo užsiminta, kad šis gydymas gali būti veiksmingas, tačiau jų planų trūkumai neleido mokslininkams padaryti tvirtų išvadų.
Palyginimui, „tai buvo metodologiškai griežtas tyrimas“, rašo J. Kneifati-Hayek ir M. Katz, kurie nedalyvavo naujame tyrime. Jie gyrė naująjį tyrimą už tai, kad jame dalyvavo patyrę akupunktūrininkai, „gerai apgalvota menama kontrolė“, ir dalyvių stebėjimas truko vienerius metus.
Tyrimas buvo atliktas šešiose Kinijos ligoninėse, kuriose visų dalyvių diagnozes patvirtino stuburo specialistai. Žmonėms, sergantiems kitomis ligomis – pavyzdžiui, įvairiomis stuburo ar neurologinėmis ligomis – dalyvauti tyrime nebuvo leista. Kad būtų įtraukti į tyrimą, visi dalyviai turėjo jausti vidutinio stiprumo arba stiprų sėdimojo nervo skausmą, nevartoti jokių vaistų, turinčių gydomąjį poveikį šiai ligai, taip pat per pastaruosius metus negalėjo naudotis akupunktūra, sėdimojo nervo uždegimo skausmo gydymui.
Atrinkti dalyviai buvo suskirstyti į dvi lygias grupes. Pirmajai per keturias savaites buvo atlikta 10 standartizuotų akupunktūros seansų nuo sėdimojo nervo skausmo. Antrajai grupei buvo taikomas fiktyvus gydymas, kai gydytojai adatas dėjo į „neakupunktūrinius“ taškus, kurie, kaip manoma, neturi jokio gydomojo poveikio.
„Tai yra įprasta akupunktūros tyrimų praktika“, – pažymėjo tyrimo autoriai. Placebo grupėje dauguma adatų buvo tiesiog dedamos ant odos, bet iš tikrųjų nebuvo įkišamos – išskyrus vieną adatą per seansą – kad būtų lengviau išlaikyti iliuziją.
Tyrėjai vertino dalyvių subjektyvų kojų ir nugaros skausmo pojūtį prieš pradedant gydymą, o vėliau kelis kartus per visą tyrimą – antrą, ketvirtą, aštuntą, 26 ir 52 savaitę. Jie taip pat naudojo klausimyną, vadinamą Oswestry neįgalumo indeksu, kad patikrintų dalyvių kasdienes funkcijas – pavyzdžiui, kaip jiems sekasi miegoti, kelti daiktus ir atlikti asmeninės priežiūros užduotis.
Skirtumai tarp grupių išryškėjo antrąją savaitę. Abiejose grupėse sumažėjo skausmo lygis ir pagerėjo kasdienės funkcijos, tačiau tikrosios akupunktūros grupės nariai buvo geresni kiekvieno patikrinimo metu. „Be to, skirtumai tarp akupunktūros ir placebo akupunktūros grupių išliko statistiškai reikšmingi 52 savaitę“, – praneša autoriai.
Placebo grupei skausmas taip pat galėjo palengvėti dėl kelių priežasčių, teigia dr. J. Kneifati-Hayek. Pavyzdžiui, dėl placebo efekto arba dėl to, kad jų simptomai laikui bėgant tiesiog natūraliai pagerėjo – kas dažnai nutinka.
Tačiau rezultatai vis tiek parodė, kad akupunktūrinis gydymas davė tam tikrą naudą, „viršijančią“ tai, kas buvo pastebėta kontrolinėje grupėje, pridūrė mokslininkas.
Šis nuolatinis rezultatas leidžia manyti, kad akupunktūra turėtų būti svarstoma kaip gydymo būdas žmonėms, sergantiems lėtiniu sėdimojo nervo skausmu dėl disko išvaržos, padarė išvadą autoriai.
Vis dėlto tyrimas turėjo tam tikrų trūkumų. Pavyzdžiui, akupunktūra nebuvo tiesiogiai lyginama su kitais įprastais sėdimojo nervo uždegimo gydymo būdais – tokiais kaip vaistai nuo skausmo ar operacija. Tokie tiesioginiai palyginimai padėtų pacientams nuspręsti, koks gydymas jiems būtų naudingiausias.
Nė vienai grupei nebuvo rimto šalutinio poveikio, dėl kurio būtų prireikę medicininio gydymo, tačiau akupunktūros grupė patyrė daugiau nedidelių šalutinių poveikių nei placebo grupė. Iš viso 26 – arba 24 proc. – tikrosios akupunktūros grupės dalyvių patyrė šalutinį poveikį, dažniausiai pasitaikė nedidelis kraujavimas ir kraujosruvos po oda. Tik penki fiktyvios grupės dalyviai – arba 4,6 proc. – patyrė šalutinį poveikį, susijusį su gydymu.
Dr. J.Kneifati-Hayek teigia, kad tyrimas patvirtina idėją, jog akupunktūra gali būti veiksmingas įrodymais pagrįstas sėdimojo nervo uždegimo gydymas.
„Tokie tyrimai kaip šis gali palengvinti akupunktūros, kaip gydymo būdo, pripažinimą sveikatos priežiūros sistemose ir sveikatos draudimo bendrovėse, – sakė jis. – Tai taip pat padeda pacientams ir jų gydytojams priimti geriau pagrįstus sprendimus dėl požiūrio į sėdimojo nervo uždegimo gydymą.“
Parengta pagal „Live Science“.
