Kraujo grupės apibūdina didelę cheminių medžiagų, esančių ant raudonųjų kraujo kūnelių paviršiaus, įvairovę. Vienos iš geriausiai žinomų yra A ir B grupės, kurios kartu gali sudaryti AB grupę – o taip pat egzistuoja O grupė.
Tačiau net ir tarp šių pagrindinių – A, B ir AB – kraujo grupių yra subtilių skirtumų, atsirandančių dėl atsakingų genų mutacijų. Ir 2022 m. paskelbtame tyrime genomikos tyrėjai atskleidė aiškų ryšį tarp A1 pogrupio geno ir ankstyvojo insulto.
Mokslininkai surinko duomenis iš 48 genetinių tyrimų, kuriuose dalyvavo apie 17 000 insultą patyrusių žmonių ir beveik 600 000 insulto nepatyrusių kontrolinių asmenų. Visi dalyviai buvo nuo 18 iki 59 metų amžiaus.
Atlikus paiešką pagal visą genomą, buvo nustatytos dvi vietos, stipriai susijusios su ankstyvesne insulto rizika. Viena iš jų sutapo su vieta, kurioje yra kraujo grupės genai.
Antroji konkrečių kraujo grupės genų tipų analizė parodė, kad žmonės, kurių genome buvo užkoduota A grupės variacija, turėjo 16 proc. didesnę tikimybę patirti insultą iki 60 metų, palyginti su kitų kraujo grupių populiacija.
O1 grupės geną turinčių asmenų rizika buvo 12 proc. mažesnė.
Tačiau tyrėjai pažymėjo, kad papildoma insulto rizika A kraujo grupę turintiems žmonėms yra nedidelė, todėl šiai grupei nereikia papildomo budrumo ar atrankinės patikros.
„Mes vis dar nežinome, kodėl A kraujo grupė lemia didesnę riziką, – sakė vyresnysis tyrimo autorius ir kraujagyslių neurologas Stevenas Kittneris iš Merilendo universiteto (JAV). – Tačiau tikėtina, kad tai susiję su kraujo krešėjimo veiksniais, tokiais kaip trombocitai ir ląstelės, taip pat su kitais cirkuliuojančiais baltymais, kurie turi įtakos kraujo krešulių susidarymui.“
Nors tyrimo išvados gali atrodyti nerimą keliančios – kad kraujo grupė gali pakeisti ankstyvojo insulto riziką – reikėtų įvertinti šiuos rezultatus kontekste.
Kasmet JAV insultą patiria kiek mažiau nei 800 000 žmonių. Daugiausia – maždaug trys iš keturių – ištinka 65 metų ir vyresnius žmones, o po 55 metų amžiaus rizika padvigubėja kas dešimtmetį.
Be to, tyrime dalyvavę žmonės gyveno Šiaurės Amerikoje, Europoje, Japonijoje, Pakistane ir Australijoje – o neeuropietiškos kilmės žmonės sudarė tik 35 proc. dalyvių. Ateityje atlikti tyrimai su įvairesne imtimi galėtų padėti išsiaiškinti rezultatų reikšmę.
„Akivaizdu, kad mums reikia daugiau tolesnių tyrimų, kad išsiaiškintume padidėjusios insulto rizikos mechanizmus“, – sakė S. Kittneris.
Kita svarbi tyrimo išvada gauta palyginus žmones, kurie insultą patyrė iki 60 metų amžiaus, su tais, kurie insultą patyrė sulaukę 60 metų.
Tam mokslininkai naudojo duomenų rinkinį, kurį sudarė apie 9300 vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių, patyrusių insultą, ir apie 25 000 kontrolinių asmenų, vyresnių nei 60 metų amžiaus, kurie insulto nepatyrė.
Jie nustatė, kad padidėjusi insulto rizika A kraujo grupės asmenims tapo nereikšminga vėlyvojo insulto grupėje – o tai leidžia manyti, kad insultų, įvykusių ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu, mechanizmas gali būti kitoks nei tų, kurie ištinka vėliau.
Pasak autorių, mažiau tikėtina, kad jaunesnių žmonių insultą sukėlė riebalų sankaupos arterijose (procesas, vadinamas ateroskleroze), o daugiau tikėtina, kad jį sukėlė su krešulių susidarymu susiję veiksniai.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad B grupės kraujo turintiems žmonėms tikimybė patirti insultą buvo maždaug 11 proc. didesnė, palyginti su insultą nepatyrusiais kontroliniais asmenimis, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Ankstesni tyrimai rodo, kad kraujo grupę nusakanti genomo dalis, vadinama ABO lokusu, yra susijusi su vainikinių arterijų kalkėjimu, kuris riboja kraujotaką, ir širdies infarktu.
A ir B kraujo grupių genetinė seka taip pat siejama su šiek tiek didesne kraujo krešulių susidarymo venose rizika, vadinama venų tromboze.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Neurology“.
Parengta pagal „Science Alert“.
