Anglijoje, Europoje ir JAV atliktas savęs sveikatos vertinimas bei kūno masės indekso matavimas rodo, kad daugėja nutukimo, neįgalumo ir lėtinių ligų atvejų.
Tai pagrįsta 2004–2018 m. surinktais 114 526 žmonių duomenų bazės įrašais, kuriuos išanalizavo Londono universitetinio koledžo (UCL) ir Oksfordo universiteto Jungtinėje Karalystėje mokslininkai.
Išvados rodo, kad ilgalaikis gyvenimo trukmės ilgėjimas pasaulyje gali būti nesuderinamas su geresne sveikata senatvėje.
„Mūsų tyrime rasta nerimą keliančių naujų įrodymų, kad įžengus į vėlesnį amžių neseniai gimusių kartų sveikata prastėja, – sako UCL sveikatos mokslininkė Laura Gimeno. – Nustatėme, kad egzistuoja „kartų sveikatos poslinkis“, kai jaunesnių kartų sveikata yra blogesnė nei ankstesnių kartų to paties amžiaus žmonių.“
Kai kuriomis ligomis, įskaitant vėžį, plaučių ligas, diabetą ir padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, kūdikių bumo kartos atstovai daugiau nei pusantro karto dažniau sirgo sulaukę 50 ir 60 metų.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad kai kur neįgalumo rodiklių gerėjimas sustojo ar net pasikeitė į priešingą pusę – nors tai priklausė nuo regiono. Tas pats pasakytina ir apie mobilumą – gebėjimą nusiprausti, pavalgyti patiems ir nueiti nedidelius atstumus.
Tai stebinantys rezultatai – atsižvelgiant į pažangą, kurią per dešimtmečius patyrėme medicinos gydymo ir sveikatos suvokimo srityje. Tai sutampa su kitais tyrimais, kurių metu nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau sveikatos problemų nei ankstesnės kartos – ir ne tik todėl, kad jie gyvena ilgiau ar kad ligos pastebimos anksčiau.
Tyrime išsamiai nenagrinėjamos priežastys, dėl kurių taip atsitiko, tačiau kaip galimi veiksniai nurodomos tokios tendencijos kaip antsvorio didėjimas ir fizinio aktyvumo mažėjimas kai kuriuose regionuose.
„Nepaisant mažėjančio prieškario kartų neįgalumo, lėtinės ligos ir didėjantis nutukimas gali peraugti į sunkų kūdikių bumo kartos neįgalumą“, – sako L. Gimeno.
Mažėjant gimstamumui bei gimstamumo rodikliams ir ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, daugėja vyresnio amžiaus žmonių – o tai reiškia, kad didėja poreikis užtikrinti, kad vėlesniais metais žmonės būtų gerai prižiūrimi.
Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad su šia tendencija neturime susitaikyti: patobulėjusi diagnostika ir gydymas reiškia, kad turime daugiau žinių apie sveikatos problemų prevenciją, pastebėjimą ir valdymą nei bet kada anksčiau. Kuo daugiau žinome apie tai, kas vyksta, tuo daugiau galime padaryti.
„Ištyrus, kada gyvenimo eigoje atsiranda kartų fizinės ir psichinės sveikatos skirtumai, galima dar labiau padėti geriau suprasti mechanizmus, kuriais grindžiamas kartų sveikatos pokytis, – rašo tyrimo autoriai. – Ir kas labai svarbu, parengti strategijas, kaip jį pakeisti“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Journals of Gerontology“.
Parengta pagal „Science Alert“.
