2024 m. Nobelio chemijos premija – už tyrimus bei atradimus baltymų srityje

2024 m. spalio 9 d. 12:51
Lrytas.lt
Papildyta
Nobelio premija – tai kasmetiniai apdovanojimai, skiriami už svarbius pasiekimus tam tikroje mokslo srityje (arba už svarbią visuomeninę veiklą), teikiama nuo 1901 m., pagal švedų išradėjo Alfredo Nobelio testamentu išreikštą valią. Pirmadienį buvo paskelbta 2024 m. medicinos Nobelio premija (ji buvo suteikta už mikro RNR atradimą), antradienį – fizikos (už novatoriškus išradimus mašininio mokymosi srityje), o trečiadienį – chemijos.
Daugiau nuotraukų (3)
Ir Nobelio chemijos laureatais tapo amerikietis Davidas Bakeris bei britai Demis Hassabisas ir Johnas M. Jumperis, o premija jiems skirta už kompiuterinius baltymų projektavimus bei tyrimus baltymų struktūros prognozavimų srityje.
Įdomu tu, kad abu britai dirba „Google“ projekte DeepMind“.
„Baltymai yra gyvybę kuriančios molekulės. Tai statybiniai blokai, kurie formuoja kaulus, odą, plaukus ir audinius. Baltymai yra motorai, kurie įgalina mūsų raumenis. Tai yra mašinos, kurios nuskaito, nukopijuoja ir sutaiso DNR, tai yra starteriai, kurie įsižiebimui parengia neuronus mūsų smegenyse. Tai yra antikūnai, kurie aktyvuoja mūsų imuninį atsaką, jutikliai, kuriuos mūsų ląstelės naudoja komunikacijai, ir hormonai, kurie reguliuoja visas mūsų kūno ląsteles, – komentuodamas tyrimų srities aktualumą kalbėjo Nobelio chemijos komiteto atstovas Heineris Linke. – Baltymus sudaro šimtai tūkstančių atomų, o jų biocheminį funkcionavimą apibrėžia tikslus atomų buvimas erdvėje, kurie tarpusavyje susiję. Norėdami suprasti, kaip veikia gyvybė, pirmiausia turime suprasti baltymų formas. Tačiau išmokti sėkmingai prognozuoti trimates baltymų struktūras pagal žinomas aminorūgštis, užkoduotas DNR – kelis dešimtmečius buvo galvojama, kad tai nėra įmanoma“.
Tačiau pasak mokslininko, prieš ketverius metus – 2020 m. – D. Hassabisas ir J. Jumperis tai įveikė. Pasitelkus dirbtinį intelektą, tapo įmanoma numatyti sudėtingą iš esmės kiekvieno gamtoje žinomo baltymo struktūrą.
„Kita mokslininkų svajonė buvo sukurti baltymus – kad savo pačių poreikiams išmoktų naudotis šiais daugialypiais pačios gamtos įrankiais. Ir šitą dalyką išsprendė D. Bakeris, - nurodė H. Linke. – Jis sukūrė matematinius įrankius, kurie dabar mokslininkams leidžia suprojektuoti naujus baltymus: visiškai naujų formų ir atliekančių visiškai naujas funkcijas. Tai atveria milžiniškas naudas visai žmonijai.“
Kaip jau minėta, Nobelio premijos skiriamos nuo 1901 m., ir jos gavėjai gauna auksinį medalį, diplomą, ir kadangi dažniausiai nugalėtojų vienoje srityje būna daugiau nei vienas, pasidalina tarpusavyje 11 milijonų Švedijos kronų (apie 968 000 eurų) piniginį prizą.
Jau daugelį metų laureatai skelbiami spalio pradžioje, o apdovanojimai įteikiami gruodį, renginio Stokholme metu. Šią savaitę dar bus paskelbtos Nobelio literatūros bei taikos premijos (ketvirtadienį ir penktadienį), o kitą pirmadienį – Karališkojo Švedijos banko įsteigta ekonomikos mokslų premija Alfredo Nobelio atminimui.
Per visą istoriją premiją yra gavę beveik tūkstantis asmenų bei organizacijų.
Nobelio premijachemijabaltymai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.