JAV tyrėjų grupės išvados neįrodo, kad kritimai prisideda prie demencijos (nors to taip pat dar negalima atmesti) – tačiau rodo, kad kritimai gali būti ankstyvas blogėjančios smegenų būklės, lemiančios Alzheimerio ligą ir kitas demencines ligas, rodiklis.
„Gali būti, kad kritimai yra įspėjantis įvykis, kuris žymi būsimą demencijos riziką, – moksliniame straipsnyje teigia Brighamo ir moterų ligoninės (JK) gydytojas Alexanderis Ordoobadi. – Šio tyrimo išvados rodo, kad reikia atlikti vyresnio amžiaus žmonių, kurie nukritę susižalodami, kognityvinę patikrą.“
Kritimai yra dažniausia vyresnių nei 65 metų suaugusiųjų susižalojimo priežastis. Beveik trečdalis šios amžiaus grupės žmonių kasmet patiria traumą dėl kritimo.
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduriame, yra atsakomybės trūkumas tolesnio kognityvinių sutrikimų tikrinimo procese, sako A. Ordoobadi. „Nes skubios pagalbos skyriuje ar traumų centre šiems tyrimams gali nepakakti laiko“, – teigia jis.
Kasmet pasaulyje diagnozuojama beveik 10 mln. naujų demencijos atvejų, todėl vis daugiau iš mūsų susiduria su gąsdinančiu kognityvinių funkcijų pablogėjimu asmeniškai arba savo artimiesiems. Nepaisant dešimtmečius trunkančių pastangų, vis dar neturime vaistų, todėl pacientams lieka tik strategijos, kaip pristabdyti alinančios būklės progresavimą, todėl kuo anksčiau demenciją galima nustatyti, tuo geriau.
A. Ordoobadi ir jo komanda išanalizavo metus trukusius JAV duomenis, kuriuos pateikė traumą patyrę asmenys. Jie nustatė 2 453 655 vyresnius nei 65 metų pacientus, kurie 2014–2015 m. kreipėsi medicininės pagalbos dėl traumos.
Atmetę asmenis, kuriems buvo nustatyta demencijos diagnozė, tyrėjai tada palygino pacientus, kurie susižalojo krisdami, su tais, kurie patyrė kitokio pobūdžio fizinius sužalojimus.
Jie nustatė, kad vyresnio amžiaus žmonėms, patyrusiems traumą dėl kritimo, per metus nuo nelaimingo atsitikimo buvo daugiau nei 20 proc. didesnė tikimybė susirgti demencija – palyginti su kitų rūšių fiziniais sužalojimais, dėl kurių pacientai lankėsi medicinos klinikoje.
„Atrodo, kad ryšys tarp kritimų ir demencijos yra abipusis“, – sako sužalojimų epidemiologė Molly Jarman iš Brighamo ir moterų ligoninės. – Kognityvinių funkcijų pablogėjimas gali padidinti kritimų tikimybę, tačiau šių kritimų metu patirtos traumos taip pat gali pagreitinti demencijos progresavimą ir padidinti diagnozės nustatymo tikimybę.“
Šiuo tyrimu galima nustatyti tik tai, ar vienas veiksnys turi tą patį dėsningumą kaip ir kitas, todėl negalima nustatyti, ar kritimai ir demencija yra tiesiogiai susiję. Dėl receptinių duomenų trūkumo tyrėjai negalėjo atsižvelgti į vaistų poveikį – o tai galėjo iškreipti rezultatus.
Tačiau ankstesniais tyrimais nustatyta, kad žmonėms, turintiems identifikuotų kognityvinių sutrikimų, yra didesnė rizika patirti kritimus – o tai taip pat patvirtina mintį, kad kritimai gali būti ankstyvas šių pražūtingų smegenų ligų indikatorius.
Kiti galimi ankstyvieji įspėjamieji kognityvinių sutrikimų, kurie sukelia demenciją, požymiai yra regos silpnėjimas, prasta psichinė sveikata ir padažnėję košmarai. Tačiau kognityvinių funkcijų pablogėjimas gali būti ir kitų gydomų būklių požymis – todėl labai svarbu, kad potencialūs pacientai būtų nuodugniai įvertinti.
„Mūsų tyrimas išryškina galimybę įsikišti anksti, – sako M. Jarman. – Jei galime identifikuoti, kad kritimai yra ankstyvieji demencijos indikatoriai, galėtume nustatyti kitus pirmtakus ir ankstyvuosius įvykius, į kuriuos galėtume įsikišti, o tai labai pagerintų mūsų požiūrį į vyresnio amžiaus žmonių kognityvinės sveikatos priežiūrą.“
Šis tyrimas buvo paskelbtas žurnale JAMA.
Parengta pagal „Sience Alert“.
