Mokslininkų kuluaruose buvo svarstoma, kad ir pati 1253 m. pirmą kartą paminėta kuršių Kretingos pilis pastatyta XII-XIII a., tačiau šią versiją pirmą kartą galima viešai paneigti: piliakalnis įkurtas vikingų laikais, apie VIII-X a.
Tai paaiškėjo po rugsėjo mėnesį tris savaites trukusių Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) archeologų komandos (vadovas – dr. Edvinas Ubis) atliktų Ėgliškių-Andulių piliakalnio aikštelės tyrimų. Pastarieji atskleidė daug naujų, iki tol nežinotų faktų.
Istorinis kontekstas
Argumentuotą prielaidą, kad medinė kuršių Kretingos pilis stovėjo ant apie 4,5 km nuo dabartinės Kretingos rotušės aikštės nutolusio Ėgliškių-Andulių piliakalnio, pirmasis dar XX a. 7 dešimtmetyje padarė kraštotyrininkas bei archeologas kretingiškis Ignas Jablonskis (1911–1991).
Jis rėmėsi istoriniais rašytiniais šaltiniais bei 1965 m. atliktais išlikusio pilies gynybinio pylimo žvalgomaisiais tyrimais.
XIII a. antrojoje pusėje parašytoje „Eiliuotoje Livonijos kronikoje“ Kretingos piliai skirta itin daug dėmesio ir paminėti du 1263 m. įvykę kuršių tvirtovės antpuoliai: pirmąjį kuršiai atrėmė, o antrojo metu buvo išžudyti visi pilies kuršiai, o medinė tvirtovė – sudeginta.
Gynybiniame piliakalnio pylime ištyręs 2,7 kv. m plotą I. Jablonskis rado degėsių, anglių sluoksnius. Be to, šalia piliakalnio yra I-XIII a. siekiantis vakarų baltų ir kuršių kapinynas (ištirta apie 850 kapų su įspūdingais radiniais). Visa bėda, jog detaliai ir pasitelkiant naujausius metodus, technologijas Kretingos piliavietės niekas netyrė, todėl buvo neaiškus piliakalnio datavimas.
Paskutinis archeologų prisilietimas prie šio kuršių paveldo paminklo – 2003 m. vykę Redos Švelniūtės tyrimai (eroduojančio aikštelės šlaito vietoje ištirtas apie 20 m2 plotas): rasta lipdytos keramikos šukių, spėjamo akmenų grindinio, segės fragmentai. Tačiau objekto chronologijos klausimas liko neatsakytas.
Taigi, šio rudens pradžioje vykę Kretingos rajono savivaldybės finansuoti Ėgliškių-Andulių piliakalnio aikštelės tyrimai buvo pirmieji tokie detalūs, kompleksiniai ir turėję aiškų tikslą: nustatyti, kada buvo įkurtas piliakalnis, o sykiu pastatyta ir Kretingos pilis.
Preliminariai daroma išvada, kad tai padaryta vikingų laikais, apie VIII a. Žinia, pasaulyje vikinginiu laikotarpiu vadinamas VIII-XI a., o kuršius patys skandinavai (galima remtis islandų sagomis) vadino vikingais. Šis žodis nesiejamas su konkrečia gentimi ar etnine grupe: tai buvęs gyvenimo būdas, kai plaukiama karo laivais į svetimas žemes bei plėšikaujama. Tuo kuršiai garsėjo.
Tyrimų rezultatai
Šių eilučių autoriui kelis kartus apsilankius šiųmečiuose minėto piliakalnio kasinėjimuose apie pastaruosius papasakojo tyrimų vadovas, KU BRIAI mokslo darbuotojas Kretingoje gimęs ir augęs dr. E. Ubis. Jis, beje, kartu su žmona archeologe dr. Migle Urbonaite-Ube jau šeštą sezoną (nuo 2018 m.) tyrinėja bronzos amžiaus Kukuliškių piliakalnį Klaipėdos rajone. Pasak mokslininko, Ėgliškių-Andulių piliakalnis seniai intrigavo, nes kėlė daugybę neatsakytų klausimų: kada jis įkurtas, ar likę 1263 m. kruvinų įvykių pėdsakų ir kt.
„Pirmiausia darant geologinius gręžinius buvo išžvalgyta piliakalnio aikštelė. Iš vakarų į rytus ir iš pietų į šiaurę kryžmai 29 kartus „subadytas“ piliakalnis geologiniu grąžtu paimant žemių mėginius. Taip nustatyta, kuriose vietose yra storiausias, intensyviausias kultūrinis sluoksnis su žmogaus veiklos pėdsakais, apdegusiais akmenimis. Pasirinkome 10 m2 plotą piliakalnio aikštelės šiaurės vakarų kampe, prie spėjamo labai apardyto gynybinio pylimo. Nenorėdami pražiopsoti nė kruopelytės, naudojome sietą, pro kurį sijojome žemes“, – tyrimų eigą nušvietė KU mokslininkas.
Nustatyta, kad perkasos vietoje apie 60 cm storio žemės su radiniais sluoksnis – suartas, ir tik apie 20–30 cm pačioje apačioje esantis kultūrinis sluoksnis buvo neliestas.
„Taigi, patys vėlyviausi, kuršių kovas su Livonijos ordinu galėję paliudyti sluoksniai tiesiog sunaikinti. Arimai buvo tokie ilgalaikiai, kad rastos viduramžių puodų šukės – mažutės, vos apie 1–1,5 cm dydžio. Iš viso lipdytos keramikos šukių surinkome apie 200. Tai yra gana daug. Na, o vertingiausi radiniai – jau iš arimų nepaliesto kultūrinio sluoksnio“, – teigė dr. E. Ubis.
Jame ir aptiktos kelios itin svarbios kuršiškų puodų šukės: indų kaklelių rantytu paviršiumi fragmentai su žmogaus pirštų nagų įspaudų dekoru puoštomis sienelėmis.
„Toks dekoras būdingas Vakarų Lietuvai ir datuojamas VIII-X a. Taigi, piliakalnis greičiausiai apgyventas vikingų laikais. Nuo mūsų rastos niekuo nesiskyrė ir visai kitoje vietoje prieš 21 metus R. Švelniūtės aptikta keramika. Tarp su pilies struktūra siejamų rastų akmenų radome geležinio peiliuko fragmentą bei, spėjama, metalinį segės liežuvėlį. Aptikta ir su žmogaus veikla susijusi ūkinė duobė, iš kurios paimti žemių mėginiai“, – pasakojo archeologas.
Visiškai nerasta jokios organinės medžiagos (kaulų, rago dirbinių, odos) – nes itin rūgšti Vakarų Lietuvos žemė ją sunaikino (griautiniuose kapuose neišlieka net žmonių skeletai).
Laboratorija Kretingos piliavietę tyrinėjęs dr. E. Ubis pabrėžė, kad šiuolaikinėje archeologijoje tikslo iškasti kuo daugiau ir surinkti kuo didesnį artefatkų kiekį nesiekiama. Atvirkščiai, iš kuo mažesnės teritorijos siekiama gauti kuo daugiau informacijos.
„Taigi, dabar darbas persikels į laboratoriją. Iš nepaliesto kultūrinio sluoksnio su įgilintomis struktūromis paėmėme apie 30 litrų žemės mėginių. Dar jų paimta iš perkasos sienelės skirtingų sluoksnių. Bus atliekami trys radioaktyviosios anglies tyrimai, kurie leis dar tiksliau datuoti piliakalnį. Išplovus žemes laboratorijoje bus ištirti ir perdegusių augalų, jų sėklų mėginiai: makrobotaniniai tyrimai atskleis, kokie augalai augo kuršių laikais, ką jie sėjo, valgė. Tai – labai svarbi informacija, nes galima atskleisti kultūrinius ryšius su kitomis teritorijomis, sužinoti pilies gyventojų kasdienybės niuansus“, – pasakojo jis.
Intriga išlieka
Geriausiu piliakalnių žinovu Lietuvoje laikomas KU BRIAI doc. dr. Gintautas Zabiela „Vakarų ekspresui“ teigė, jog šiųmečiais tyrimais Kretingos piliavietės kasinėjimai jokiu būdu neturėtų apsiriboti.
„Būtina tyrimus tęsti. Mane gal net nustebino, jog rasti tik anksčiausiai VIII a. datuojami radiniai. Manau, Ėgliškių-Andulių piliakalnis turėtų būti dar senesnis ir siekti pirmuosius mūsų eros amžius. Tokie yra Kretingos rajone esantys Imbarės, Senosios Impilties piliakalniai. Tačiau tam reikia dar daugiau tyrimų: dabar būtina padaryti didžiojo gynybinio pylimo rytinėje aikštelės dalyje skerspjūvį. Būtent pylimų medžiaga ir leidžia tiksliausiai įvertinti piliakalnio chronologiją“, – sakė jis.
Patyrusio piliakalnių tyrinėtojo nenuvylė tai, jog kol kas neaptiktas nė vienas su 1260–1263 m. kuršių sukilimu sietinas artefaktas. „Ilgalaikiai arimai padarė savo. Nemažai radinių galėjo būti išrankioti sunykus piliai, tačiau yra nemaža tikimybė rasti XIII a. artefaktų gynybiniame griovyje, kuris turėtų būti išlikęs, bet užslinkęs, užartas“, – tikino dr. G. Zabiela.
Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas, tyrinėjęs Ėgliškių-Andulių kapinyną, šiųmečius tyrimus įvardijo kaip labai reikšmingus.
„Iki šiol buvo laikomasi nuomonės, kad piliakalnis šalia didžiulio protokuršių ir kuršių nekropolio buvęs įrengtas apie X a., kovų su vikingais įkarštyje, o XII-XIII a. Kretingos pilis buvusi kuršių Mėguvos žemės administracinis ir politinis centras. Deja, vienkartinių žvalgomojo pobūdžio archeologinių tyrinėjimų nepakanka šio paslaptingo piliakalnio ir Kretingos priešistorei pažinti. Todėl, mano galva, reikėtų parengti tęstinę piliakalnio ir jo aplinkos (Perkūnkalnio, Valėnų piliakalnio, tarp jų buvusios hipotetinės senovės gyvenvietės) stacionarių archeologinių tyrinėjimų programą, numatant tyrinėjimams finansavimą iš savivaldybės ir projektinių asignavimų, kaip tai daroma, pavyzdžiui, tyrinėjant Klaipėdos rajono savivaldybėje atrastą vieną seniausių šio krašto Kukuliškių piliakalnį“, – komentavo jis.
Savo ruožtu Kretingos rajono meras Antanas Kalnius „Vakarų ekspresui“ teigė, jog Ėgliškių-Andulių piliakalnis – tai istorinė Kretingos širdis, kuriai, jo manymu, iki šiol skirta nepelnytai mažai dėmesio.
„Tikiuosi, kad atlikti piliakalnio aikštelės tyrimai – tai tik vienas iš pirmųjų žingsnių. Savo praeitį turime žinoti, tad turime ieškoti ir finansinių galimybių, jog šios Kretingai išskirtinai svarbios vietos archeologiniai tyrinėjimai būtų tęsiami ateityje“, – sakė jis.
