Žmonių palaikai buvo aptikti 2023–2024 m. žiemą archeologijos įmonės „Archeodunum“ vykdytų kasinėjimų metu.
Pradėti šiuos kasinėjimus paskatino remonto metu namo rūsyje atsitiktinai aptiktas skeletas. Namas yra pietiniame Paryžiaus priemiestyje.
Kasinėjimų metu keturiose rūsio patalpose aptikti 38 kapai. Atrodo, kad lygiagrečiomis eilėmis išdėstyti kapai yra dalis kapinių, kurios buvo naudojamos nuo III a. (artėjant antikos pabaigai) iki X a. (viduramžių vidurio).
Vėlyvaisiais Romos imperijos laikais šiame regione mirusieji paprastai būdavo laidojami gulintys ant nugaros, mediniame karste, dedamame į gilų kapą. Tačiau ankstyvaisiais viduramžiais, prasidėjusiais apie 500 m., laidojimo praktika pasikeitė. Šiuo laikotarpiu mirusieji dažniausiai buvo laidojami gipsiniuose sarkofaguose – ši praktika buvo plačiai paplitusi regione aplink Paryžių.
Apie ankstyvųjų viduramžių kapinių buvimą šioje vietovėje žinoma jau seniai. Nuo XIX a. buvo aptikti keli šiam laikotarpiui būdingi gipsiniai sarkofagai.
XIX a. mokslininkai darė prielaidą, kad tokie palaidojimai susiję su Laukų alėjos Dievo Motinos (pranc. Notre-Dame des Champs) koplyčia, kuri, kaip spėjama, buvo pastatyta VII a. pagonių šventyklos vietoje. Tačiau iki šiol nerasta jokių šio statinio pėdsakų, o šios vietovės kapai iki šiol niekada nebuvo nuodugniai moksliškai ištirti, teigia „Archeodunum“.
Dabar duomenys rodo, kad kapinės yra senesnės, nei manė XIX a. mokslininkai, o ankstyviausi palaidojimai siekia antikos laikų pabaigą – gerokai anksčiau, nei tariamai buvo pastatyta koplyčia.
Namo rūsyje aptikti žmonių palaikai bus tiriami laboratorijoje, siekiant išsiaiškinti asmenų lytį, jų amžių mirties metu ir gyvenimo sąlygas. Taip pat bus analizuojamas palaidojimų kontekstas, įskaitant kaulų išsidėstymą, kad būtų galima sužinoti daugiau apie pačius palaidojimus, rašo „Newsweek“.
