1845 m. sero Johno Franklino vadovaujama ekspedicija su 129 žmonėmis laivuose „HMS Terror“ ir „HMS Erebus“ išvyko ieškoti laivybai tinkamos Šiaurės vakarų perėjos per Arktį. Tačiau 1848 m. „HMS Erebus“ vadas kapitonas Jamesas Fitzjame akmeniniame urve paliko raportą, kuriame užfiksuota, kad išgyvenusieji nusprendė palikti laivus. Vėliau įvairiose Kanados Arkties vietose buvo aptikti neatpažinti daugelio jūreivių palaikai.
Dabar mokslininkams pavyko nustatyti kai kurių iš jų vardus. „Asmens tapatybės nustatymas molekuliniais metodais dažnai užtrunka, nes į procesą reikia įtraukti palikuonis, – sako tyrime nedalyvavusi Treena Swanston iš MacEwan universiteto Kanadoje.
Douglas Stentonas iš Vaterlo universiteto Kanadoje ir jo kolegos identifikavo J. Fitzjamesą palyginę Y chromosomos profilius iš danties, rasto Kanados Karaliaus Williamo saloje, su vieno iš J. Fitzjameso palikuonių paimtais burnos tepinėliais. Įrodyta, kad palikuonis donoras per kapitono prosenelį buvo genealogiškai susijęs su J. Fitzjamesu.
Šis atradimas taip pat yra pirmoji nustatyta Franklino ekspedicijos narių kanibalizmo auka. Ankstesnė bioarcheologės Anne Keenleyside atlikta analizė atskleidė pjūvių žymes ant daugelio rastų palaikų, o ant vieno apatinio žandikaulio kaulo, kuris, kaip dabar nustatyta, priklausė J. Fitzjamesui, buvo daugybė pjūvių žymių.
Tai rodo, kad kai kurie iš paskutiniųjų išgyvenusiųjų, kurie keliavo sausuma, ėmėsi valgyti J. Fitzjameso ir kelių kitų jūreivių kūno dalis. Šis radinys „atskleidžia Franklino jūreivių neviltį“, sako T. Swanston.
Pasak jos, tokie tyrimai taip pat sustiprina vietinių inuitų liudijimų svarbą. Inuitai pasakojo matę apie 40 vyrų, ant rogių tempiančių laivo valtį ir aptiko pirmuosius kanibalizmo požymių turinčių kūnus.
Tyrimas skelbiamas žurnale „Journal of Archaeological Science“.
Parengta pagal „New Scientist“.
