Norvegijos pasienyje su Rusija buvo užfiksuoti radiacijos pėdsakai

Filtrai iš Viksjøfjello ir Svanhovdo kartą per savaitę analizuojami Pasviko avarinės parengties padalinyje. Radioaktyvusis cezis-137 pasirodė kažkur rugsėjo 9–12 dienomis.

DSA avarinės parengties padalinio Svanhovde darbuotojas Bredo Mølleris dėl to pernelyg nesijaudina. „Lygis akivaizdžiai didesnis nei įprastai, tačiau nekelia jokio pavojaus žmonėms ar aplinkai“, – sakė Bredo Mølleris.

„37 savaitę (rugsėjo 9–16 d.) Svanhovde esančioje filtravimo stotyje aptikome 5 µBq/m³, o 36/37 savaitę (rugsėjo 5–12 d.) tokią pat koncentraciją (5 µBq/m³) išmatavome Viksjøfjello filtravimo stotyje“, – teigė jis.

Specialistas nurodė, kad DSA per kelias ateinančias dienas atliks daugiau analizių. „Nenustebsime, jei jos taip pat bus tokio pat lygio, kokį matėme šiandien“, – nurodė jis.

DSA teigia, kad tiriant filtrus kitų radioaktyviųjų izotopų neaptikta. Taip pat nežinoma, ar atliekant kokius nors matavimus Rusijos pasienio pusėje gauti panašūs rezultatai.

Jokiuose kituose filtruose šiaurės Norvegijoje ar Suomijos Laplandijoje per pastarąją savaitę nebuvo aptiktas didesnis cezio kiekis. Cezis-137 susidaro kaip branduolių dalijimosi produktas eksploatuojant branduolinį reaktorių.

Branduolinių reaktorių būna povandeniniuose laivuose ir ledlaužiuose, plaukiojančiuose Barenco jūroje, iš bazių palei Kolos pusiasalio pakrantę. Rugsėjo 16 d. baigėsi didelio masto strateginės pratybos „Okean-2024“ – tačiau mažai tikėtina, kad tokie teršalai išsiskiria iš jūroje veikiančio reaktoriaus. Labiau tikėtina, kad nedideli cezio-137 nutekėjimai gali atsirasti paleidžiant ar prižiūrint reaktorių arba tvarkant panaudotą branduolinį kurą.

B. Mølleris teigia, kad cezis taip pat galėjo patekti iš miškų gaisrų. Gamtoje vis dar galima aptikti 1986 m. Černobylio atominės elektrinės avarijos ir net iki 1962 m. vykusių atmosferos branduolinių bandymų metu išmestų teršalų. Cezio-137 pusėjimo trukmė yra apie 30 metų.

Degant seniems medžiams radioaktyvios dalelės gali pakilti į orą ir būti išnešiojamas vėjo.

Visą vasarą ir ankstyvą rudenį Rusijos ginklų konstruktoriai iš „Rosatom“ dirbo Pankovo bandymų poligone Naujojoje Žemėje. Poligonas skirtas branduolinės sparnuotosios raketos „Burevestnik“, kuri, kaip manoma, turi daugiau ar mažiau atvirą mini reaktoriaus aušinimą, bandymams.

Tačiau darbas bandymų poligone yra griežtai slaptas ir viešai skelbiama labai mažai informacijos. Oficialių pranešimų, kad „Burevestnik“ bandoma, nėra – tačiau požymių galima įžvelgti studijuojant kasdien atnaujinamas palydovines nuotraukas iš Arkties salyno.

Vasaros metu „Barents Observer“ matė keletą krovininių ir specialios paskirties laivų vandenyse prie Pankovo, o pastarosiomis savaitėmis du dideli „Rosatom“ transporto lėktuvai „Il-76“ periodiškai stovėdavo Rogačevo oro uoste prie Naujosios Žemės.

Manoma, kad orlaiviai vykdė operacijas, susijusias su „Burevestnik“ bandymais.

Šiuo metu „Atomflot“ Murmanske švartuojasi keli branduoliniai ledlaužiai.

Dabar aptiktas radioaktyvusis izotopas, priklausomai nuo vėjo krypčių, gali atkeliauti ir iš toli, pastebi „Barents Observer“.