Grybelinės infekcijos taip pat adaptuojasi taip, kad jų nepajėgia įveikti mūsų vaistai – todėl kyla „tylioji pandemija“, kurią, pasak kai kurių mokslininkų, reikia skubiai spręsti – nes pavojus gali didėti.
„Grybelinių ligų sukėlėjų ir atsparumo priešgrybeliniams preparatams grėsmė, nors ir yra vis didėjanti pasaulinė problema, lieka nuošalyje“, – aiškina molekulinis biologas Normanas van Rhijnas iš Mančesterio universiteto Jungtinėje Karalystėje.
Šį rugsėjį Niujorke vyks Jungtinių Tautų susitikimas dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, kuriame bus diskutuojama apie bakterijų, grybelių, virusų ar parazitų atsparumą.
Prieš šį renginį N. van Rhijnas ir tarptautinė mokslininkų grupė ragina vyriausybes, mokslinių tyrimų bendruomenę ir farmacijos pramonę „neapsiriboti vien bakterijomis“.
Jie teigia, kad grybelinės infekcijos neįtraukiamos į daugelį iniciatyvų, kuriomis siekiama kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms.
Jei nebus skubiai atkreiptas dėmesys ir imtasi veiksmų, kai kurios ypač bjaurios grybelinės infekcijos, kuriomis jau dabar kasmet užsikrečia 6,5 mln. žmonių ir kurios kasmet nusineša 3,8 mln. gyvybių, gali tapti dar pavojingesnės.
„Neproporcingai didelis dėmesys bakterijoms kelia nerimą, nes daugelis atsparumo vaistams problemų pastaraisiais dešimtmečiais kilo dėl invazinių grybelinių ligų, kurioms visuomenė ir vyriausybės skiria nepakankamai dėmesio“, – tyrime rašo N. van Rhijnas ir jo kolegos iš Kinijos, Nyderlandų, Austrijos, Australijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Brazilijos, JAV, Indijos, Turkijos ir Ugandos institucijų.
2022 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė grybelinių prioritetinių patogenų sąrašą. Tarp pavojingiausiais žmonių sveikatai laikomų patogenų buvo Aspergillus fumigatus, kilęs iš pelėsio ir užkrečiantis kvėpavimo takus, Candida, galintis sukelti mielių kandidozę, Nakaseomyces glabratus, galintis užkrėsti urogenitalinę sistemą arba kraujotaką ir Trichophyton indotineae, galintis užkrėsti odą, plaukus ir nagus.
Didžiausia rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms – arba tiems, kurių imunitetas nusilpęs.
Palyginti su bakterijomis ar virusais, grybeliai yra sudėtingesni organizmai, savo sandara labiausiai panašūs į gyvūnus. Dėl to mokslininkams sunkiau ir brangiau sukurti vaistus, kurie naikintų grybelių ląsteles nepažeisdami kitų svarbių organizmo ląstelių.
„Sunkioms ar invazinėms grybelinėms infekcijoms gydyti yra tik keturios sisteminių priešgrybelinių vaistų klasės, o atsparumas šiuo metu prieinamoms vaistų klasėms dabar yra greičiau taisyklė nei išimtis“, – teigia mokslininkai.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius atsirado keletas perspektyvių naujų priešgrybelinių vaistų, tačiau „ginklavimosi varžybas“ tarp patogeno ir vaistų iš dalies spartina agrochemijos pramonė.
„Dar prieš [šiems vaistams] patenkant į rinką po daugelį metų trukusio kūrimo ir klinikinių bandymų, agrochemijos pramonė sukuria panašaus veikimo būdo fungicidus, dėl kurių atsiranda kryžminis atsparumas svarbiausiems prioritetiniams patogenams, – aiškina mokslininkai. – Apsauga nuo grybelių yra būtina maisto saugumui užtikrinti. Kyla klausimas, kaip suderinti apsirūpinimą maistu ir galimybę gydyti dabartinius ir būsimus atsparius grybelinius patogenus?“
Tai galvosūkis, kuris buvo išsamiai aptartas kalbant apie antibiotikus, bet ne tiek daug apie priešgrybelinius vaistus. Tyrėjai daro išvadą, kad šio rugsėjo JT susitikimas „turi tapti atspirties tašku“, nuo kurio būtų galima pradėti tinkamai ir įvairiapusiškai spręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą, rašo „Science Alert“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „The Lancet“.
