Tyrimai rodo, kad tam turėtų pakakti maždaug 30–40 minučių per dieną.
Tyrimų duomenimis, iki 40 minučių vidutinio arba didelio intensyvumo fizinio aktyvumo kasdien yra pakankamas kiekis, kad būtų kompensuota 10 valandų sėdėjimo, nors bet koks fizinis krūvis ar net paprasčiausias atsistojimas iš dalies padeda.
Tai pagrįsta tyrimu, kuriame išanalizuoti devyni ankstesni tyrimai. Šie tyrimai apima 44 370 žmonių, nešiojusių fizinės būklės stebėjimo prietaisus, duomenis.
Analizės metu nustatyta, kad mirties rizika tarp sėdimą gyvenimo būdą turinčių asmenų didėjo, kai mažėjo laiko, praleisto užsiimant vidutinio ir didelio intensyvumo fizine veikla.
„Aktyvių asmenų, užsiimančių vidutinio ir didelio intensyvumo fizine veikla maždaug 30–40 minučių, ryšys tarp didelio sėdėjimo laiko ir mirties rizikos reikšmingai nesiskiria nuo tų, kurie mažai laiko praleidžia sėdėdami“, – aiškino tyrėjai savo straipsnyje.
Kitaip tariant, užsiimant gana intensyvia veikla – važinėjimu dviračiu, greitu ėjimu, sodininkyste – galima sumažinti su ilgu sėdėjimu susijusią ankstyvesnės mirties riziką iki tokio lygio, koks jis būtų, jei nebūtumėte praleidęs visos dienos sėdint.
„Bet koks fizinis aktyvumas yra svarbus ir bet koks jo kiekis yra geriau nei jokio. Žmonės vis dar gali apsaugoti savo sveikatą ir kompensuoti žalingą fizinio pasyvumo poveikį“, – sakė fizinio aktyvumo ir gyventojų sveikatos tyrėjas Emmanuelis Stamatakisas iš Sidnėjaus universiteto Australijoje.
Tyrėjai pataria, kad žmonės gali būti aktyvesni pasirinkę lipti laiptais, užuot važiavę liftu, žaisdami su vaikais ar naminiais gyvūnais, užsiimdami joga ar šokiais, atlikdami namų ruošos darbus, vaikščiodami pėsčiomis ir važinėdami dviračiu.
„Nors naujosios gairės atspindi geriausius turimus mokslinius duomenis, mūsų žiniose vis dar yra tam tikrų spragų. Pavyzdžiui, mums vis dar neaišku, kokia tiksliai yra „per ilgo sėdėjimo“ riba. Tačiau ši mokslinių tyrimų sritis sparčiai vystosi, todėl tikimės, kad po kelerių metų turėsime detalesnius atsakymus“, – sakė E. Stamatakisas.
Tyrimas paskelbtas žurnale „British Journal of Sports Medicine“.
Parengta pagal „Science Alert“.
