Manoma, kad durklui su sidabrinėmis kniedėmis yra apie 3600 metų. Jį per povandeninius kasinėjimus aptiko Antalijos provincijoje esančio Akdenizo universiteto (Turkija) komanda.
Kasinėjimai vyko Turkijos pietuose esančios Antalijos Kumlucos rajono pakrantėje, socialiniuose tinkluose pranešė šalies kultūros ir turizmo ministras Mehmetas Nuri Ersoy.
„Iš Viduržemio jūros gelmių iškelta 3600 metų senumo paslaptis“, – sakoma M. N. Ersoy pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.
„Norėčiau padėkoti Akdenizo universiteto ir Kasinėjimų ir tyrimų departamento komandoms už kruopštų darbą atkasant Viduržemio jūros gelmėse paslėptus civilizacijų pėdsakus“, – sakė jis.
Daiktas siejamas su Mino civilizacija, kurios centras buvo Kretos saloje, dabar priklausančioje Graikijai, ir kuri gyvavo maždaug nuo 3000 iki 1100 m. pr. m. e. Ji siejama su daugybe kultūros ir meno pasiekimų.
Bronzos amžiaus Mino civilizacija, pasiekusi aukščiausią tašką apie 1600 m. pr. m. e., garsėjo dideliais miestais ir architektūriniais kompleksais, sudėtingais meno kūriniais, raštu ir plačiais prekybos keliais, kurie driekėsi per visą Viduržemio jūros regioną.
Ši civilizacija darė didelę įtaką senovės Mikėnų kultūrai, kuri atsirado žemyninėje Graikijoje ir ilgainiui ėmė valdyti aplinkines salas, įskaitant Kretą, taip išstumdama minojiečius.
Senovės Mikėnų kultūra, gyvavusi maždaug 1700–1100 m. pr. m. e., vėlyvajame bronzos amžiuje, paprastai laikoma pirmąja pažangia civilizacija, išsivysčiusia žemyninėje Graikijoje.
Tarp daugybės Mikėnų kultūros laimėjimų – skiemeninio rašto, kuris yra ankstyviausia žinoma graikų kalbos rašto forma, sukūrimas.
Civilizacijos centras buvo senovinis Mikėnų miestas, esantis Peloponeso pusiasalio šiaurės rytuose, rašo „Newsweek“.
