Aptiko neįprastą artefaktą – jis suteikia vertingų įžvalgų apie neandertaliečius

Kaulų naudojimas įrankių gamyboje tarp homininų rūšių nėra didelė naujiena. Tokie įrankiai aptinkami įvairiose mūsų senovės protėvių ir kitų išnykusių rūšių atstovų gyvenamose vietose – kai kurios iš jų datuojamos ankstyvojo paleolito laikotarpiu. Ankstyviausių pavyzdžių rasta Pietų Afrikoje (maždaug prieš 2–1,5 mln. metų) ir Olduvajaus tarpeklyje Tanzanijoje (maždaug prieš 1,8–0,8 mln. metų).

Neandertaliečių pagamintų kaulo dirbinių buvo rasta ir anksčiau. Tačiau iki šiol nebuvo įrodymų, kad neandertaliečiai kaulo dirbinius naudojo tokiai veiklai kaip medžioklė. Todėl ieties antgalio aptikimas Abric Romaní slėptuvėje uolose netoli Barselonos (Ispanija) yra svarbus atradimas.

Šioje slėptuvėje neandertaliečiai stovyklaudavo maždaug prieš 75 000-40 000 metų ir ja naudojosi beveik iki pat išnykimo. Per pastaruosius 40 metų kasinėjimai šioje vietoje atskleidė įvairius duomenis apie neandertaliečius.

Per naujausius kasinėjimus Katalonijos žmogaus paleoekologijos ir socialinės evoliucijos instituto (IPHES) archeologų komanda rado įvairių neandertaliečių įrankių, pagamintų iš akmens, medžio ir kaulo – tačiau ieties antgalis ko gero yra įspūdingiausias.

Norėdami nustatyti, kad tai yra įrankis, skirtas naudoti kaip ginklas, archeologai turėjo atsižvelgti į įvairius veiksnius. Pirma, ant ieties antgalio, datuojamo maždaug 50 000 metų, yra mikroskopinių smūgių žymių ir linijinių lūžių, kurie būdingi ietims.

Be to, ant šios formos ietigalio yra ir įmovos žymių, o tai rodo, kad jis buvo sukurtas pritvirtinti prie medinio koto.

„[Kaulo dirbinys] praplečia mūsų žinias tiek apie neandertaliečių medžioklės technikas, tiek apie jų techninius įgūdžius formuojant ir naudojant kaulą kaip žaliavą, – teigia tyrėjų komanda. – Šis atradimas išryškina neandertaliečių lankstumą bei gebėjimą prisitaikyti ir suteikia vertingų įžvalgų apie jų medžioklės strategijas viduriniojo paleolito laikotarpiu.“

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature“.