Nuo tada, kai COVID-19 pandemija buvo susieta su gyvais gyvūnais, pardavinėtais Kinijos turguose, mokslininkai stebi, kaip zoonotiniai virusai, kurie gali persiduoti iš gyvūnų žmonėms, plinta šiose vietose. Tarptautinė tyrėjų grupė naudojo metodą, vadinamą metagenomine sekoskaita – t. y. analizės tipą, kai analizuojama visa mėginyje esanti DNR ir RNR. Komanda tyrė 461 gyvūno plaučių ir žarnyno audinius. Visi jie buvo nugaišę nuo infekcinių ligų. Didžioji dauguma – 412 – nugaišo kailinių žvėrelių fermose, o dar 49 nugaišo laukinėje gamtoje arba laukinių gyvūnų draustiniuose. Ištirta beveik 30 rūšių.
Mėginiuose rasta daugybė virusų, iš viso nustatytos 125 rūšys, įskaitant koronavirusus, priklausančius tai pačiai grupei, kaip ir pandeminis virusas SARS-CoV-2, gripo virusą A ir paramiksovirusus, sukeliančius tymus ir kiaulytę. Komanda aptiko 36 naujas mokslui virusų rūšis ir 39 rūšis, kurios gali plisti iš vienos rūšies į kitą, įskaitant 11 virusų, kuriais anksčiau buvo užsikrėtę žmonės.
„Įdomu, kad matome tokią žinomų ir potencialių zoonozių įvairovę, aptinkamą tokioje daugybėje skirtingų rūšių gyvūnų ir tokiose didelėse geografinėse teritorijose“, – sako vienas iš autorių, Upsalos universiteto (Švedijoje) docentas Johnas Petterssonas.
Didžiausią riziką keliantys virusai buvo aptikti tarp audinių ir usūrinių šunų.
Komanda atkreipė dėmesį į konkretų koronavirusą, aptiktą dviejose vienoje fermoje nugaišusiose audinėse. Šis virusas panašus į rūšį, sukeliančią žmonėms virusinę kvėpavimo takų infekciją – Artimų Rytų kvėpavimo takų sindromą (MERS). Virusas kilęs iš šikšnosparnių, ir tyrėjai rašo, kad tai „iliustruoja kryžminio perdavimo atvejį iš laukinių gyvūnų į ūkiuose auginamus kailinius žvėrelius, kurie turi glaudų kontaktą su žmonėmis“.
Mokslininkai teigia, kad kailinių žvėrelių fermose turėtų būti vykdoma griežtesnė priežiūra, siekiant veiksmingiau stebėti galimų infekcinių ligų protrūkių plitimą. Kailių fermos, dažnai kritikuojamos dėl prastų gyvūnų gerovės standartų, uždraustos arba jų veikla laipsniškai nutraukiama daugiau kaip 20 Europos šalių.
„Virusams tai palankios sąlygos, nes turėdamas daug galimybių užkrėsti daug individų įvairiose nešiotojų rūšyse, virusas gali lengviau evoliucionuoti ir peršokti į naują rūšį. Po prisitaikymo viena iš tų naujų rūšių, į kurią virusas peršoka, gali būti žmogus“, – sakė J. Petterssonas.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature“.
Parengta pagal „IFLScience“.
