Šis milžiniškas vis gilėjantis ir didėjantis krateris yra įspėjimas apie pavojingas klimato kaitos pasekmes.
„Vartai į pragarą“
8 712 000 kvadratinių metrų pločio ir 91 m gylio duobė, dar vadinama „Batagaikos krateriu“, yra Janos-Oimiakono kalnyne Sibire.
Batagaikos krateris yra antra pagal senumą amžinojo įšalo vieta Žemėje.
Jis atsirado kaip mažytis plyšys, kai tuometinė žemė buvo visiškai įšalusi per kvartero apledėjimo laikotarpį, maždaug prieš 2,58 mln. metų, rašo „Wion News“.
Tuomet išslaptintose XX a. septintojo dešimtmečio palydovinėse nuotraukose jis buvo vos pastebimas.
Pažymėtina, kad Batagaikos kraterio plėtimasis siejamas su klimato kaita vietovėje, dėl kurios vasaros tampa šiltesnės, o žiemos – trumpesnės. Tokios sąlygos yra nepalankios amžinajam įšalui, kuris toliau tirpsta.
Kai žmonės iš pradžių pastebėjo Batagaikos kraterį Jakutijoje, Rusijoje, jie pranešė girdėję iš jo sklindančius siaubingus garsus – pavyzdžiui, garsų dundėjimą ar „šauksmus“.
Vėliau, pasak „Wion News“, XX a. septintajame dešimtmetyje iškirstas miškas leido Saulės spinduliams patekti į kraterį ir pradėti šildyti apačioje esančią žemę.
Matomas iš kosmoso
Pastebėta, kad Batagaikos krateris plečiasi greičiau, nei tikėtasi. Jis išaugo tiek, kad yra matomas iš kosmoso.
„Megaįgriuvos tūris per metus padidėja maždaug milijonu kubinių metrų“, – tyrime rašė glaciologas Aleksandras Kiziakocas.
Taip yra dėl klimato kaitos. Šiuo metu prie megaįgriuvos dirba specialistai - renka kuo daugiau informacijos.
Vašingtono universiteto (JAV) geofizikas Rogeris Michaelidesas kraterį vertina kaip išskirtinę galimybę tyrinėti amžinąjį įšalą, kuris dažnai būna po Žemės paviršiumi, rašo „Business Insider“.
„Manau, kad iš Batagaikos kraterio galime daug ko pasimokyti ne tik norėdami suprasti, kaip jis vystysis laikui bėgant, bet ir tai, kaip panašios vietos gali vystytis Arktyje, – teigia R. Michaelidesas. – Net jei jie yra dešimtąja ar šimtąja Batagaikos dydžio, fizika iš esmės yra tokia pati“.
Ateities grėsmės
Dėl spartaus amžinojo įšalo tirpimo problemos kils ir greta tekančiai Batagajaus upei. Mokslininkai įspėjo, kad visa tai sustiprins upės krantų eroziją ir turės įtakos aplinkinei ekosistemai.
Spartus kraterio plėtimasis taip pat didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos padidėjimo galimybę. Taip yra todėl, kad į atmosferą patenka atitirpusi organinė anglis, rašo „NewsX“.
Jų skaičiavimais, kasmet išsiskiria nuo 4000 iki 5000 tonų anksčiau amžinojo įšalo įkalintos organinės anglies. Tačiau tikėtina, kad šis skaičius didės, teigia NDTV.
Parengta pagal „Firstpost“.
