Šių laikų vampyrai yra gerai adaptavęsi prie jau seniai prieš juos naudojamų atgrasymo metodų: sidabro, česnako ir Saulės šviesos. Kalbant apie šviesą, naujausi tyrimai rodo, jog vampyrams ne mažiau kenksmingos gali būti ir didesnės nei Saulės spindulių energijos dalelės, naudojamos spindulinėje terapijoje.
Naujas metodas prieš seną blogį
Šių dalelių poveikio tikriausiai nelabai supranta ar nėra apie jį girdėję net ir modernieji kraujasiurbiai. Poveikis tiriamas radiodinaminės terapijos specialistų, kurie ieško įvairių medžiagų, kurias naudojant sustiprinamas spinduliuotės pažeidimų efektas. Tos medžiagos gaminamos laboratorijoje arba jas sintetina pats organizmas. Vampyrų kūnuose tokių medžiagų sintezė labai aktyvi, tad jie tampa labai jautrūs jonizuojančiai spinduliuotei. Ypač efektyvi elektringųjų dalelių srauto jonizuojanti spinduliuotė.
Dalelės, kaip pavyzdžiui, įgreitinti protonai, gaminami greitintuvuose arba pasiekia mus iš kosmoso. Tokiu būdu elektringosios dalelės sužadina minėtas medžiagas, priskiriamas fotosensibilizatorių klasei. O jos savo ruožtu ima gaminti agresyvias deguonies formas (radikalus). Deguonies atsargos organizmuose yra nuolat papildomos kvėpuojant. Jį kraujagyslėmis gabena raudonieji kraujo kūneliai. Taigi, procese dalyvaujant elektringosioms dalelėms, fotosensibilizatoriams ir deguoniui, prasideda vadinamasis protondinaminis efektas. Kitaip sakant, organizme gaminasi agresyvios deguonies formos.
Belaukiant vampyrų
Protondinaminį efektą šuo metu tyrinėja Vilniaus universiteto ir Oslo universitetinės ligoninės mokslininkai, norėdami sukurti efektyvius šiuo reiškiniu pagrįstos terapijos būdus. Tai leidžia manyti, kad ateityje vampyrams bus dar sunkiau likti nepastebėtiems. Mokslininkai jau surado efektyvių medžiagų, kurios galėtų būti naudojamos vėžiniams susirgimams gydyti.
Tačiau jie neužmiršo ir (ne)kaltų vampyrų. Esant aktyviai Saulei, net ir naktį žiūrėti pašvaistes saugiau be kraujasiurbių, nes atskriejančios elektringosios dalelės turėtų juos badyti. Saugiausia vieta tampa fizikos, biofizikos ir biomedicinos laboratorijos, į kurias nerizikuotų patekti ir drąsiausi Drakulos pasekėjai. Tolimesniems tyrimams reikėtų vampyrų savanorių, todėl prašome jų susisiekti ir susitarti dėl naktinio vizito laboratorijoje.
Daugiau apie tai sužinosite Mokslo festivalyje, apsilankę dr. Manto Grigalavičiaus paskaitoje „Kodėl vampyrai turėtų bijoti pagreitėjusių protonų“, kuri įvyks rugsėjo 17 d. 11 val. Nacionalinio Fizikos ir technologijos mokslų centro D 401 aud. (Saulėtekio al. 3, Vilnius; būtina registracija).
Teksto autorius yra dr. Mantas Grigalavičius.
