Bet kodėl? Štai yra kas žinoma, nežinoma ir įtariama.
Rizika padidėja gana nedaug
Nustatyta, kad apskritai dėl kiekvieno dešimties (daugiau nuo vidurkio) centimetrų ūgio prieaugio rizika moterims susirgti vėžiu padidėja maždaug 16 proc. Panašus rizikos didėjimas nustatytas ir vyrams.
Kad būtų aiškiau: jei kasmet maždaug 45 iš 10 000 vidutinio ūgio (apie 165 cm) moterų susirgtų vėžiu, tai maždaug 52 iš 10 000 moterų, kurių ūgis 175 cm, susirgtų vėžiu. Tai – tik septyni papildomi vėžio atvejai. Taigi, iš tikrųjų rizika padidėja gana nedaug.
Kito tyrimo metu nustatyta, kad 22 iš 23 vėžio atvejų dažniau pasitaiko aukštesniems nei žemesniems žmonėms.
Kodėl aukštesni žmonės serga vėžiu dažniau?
Ryšys tarp ūgio ir vėžio rizikos pasireiškia tarp skirtingų etninių grupių ir gaunamų pajamų lygio, taip pat tyrimuose, kuriuose buvo nagrinėjami genai, lemiantys ūgį. Šie rezultatai leidžia manyti, kad yra biologinių priežasčių, nulemiančių ryšį tarp vėžio ir ūgio.
Nors nėra iki galo aišku, kodėl taip yra, yra kelios tvirtos teorijos.
Pirmoji susijusi su tuo, kad aukštesnis žmogus turi daugiau ląstelių. Pavyzdžiui, aukštas žmogus tikriausiai turi ilgesnę storąją žarną, kurioje yra daugiau ląstelių – taigi, ir didesnę tikimybę susirgti šios rūšies vėžiu, nei žemesnis žmogus.
Mokslininkai mano, kad vėžys išsivysto kaupiantis genų pažeidimams, kurie gali atsirasti ląstelėje, kai ji kurdama naujas ląsteles dalijasi.
Kuo daugiau kartų ląstelė dalijasi, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras genetinių pažeidimų, kurie bus perduoti naujoms ląstelėms. Kuo daugiau pažeidimų susikaupia, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys vėžys.
Žmogaus, kurio organizme yra daugiau ląstelių, ląstelės dalijasi dažniau, todėl potencialiai didesnė tikimybė, kad vienoje iš jų išsivystys vėžys.
Kai kurie tyrimai patvirtina mintį, kad didesnis ląstelių skaičius yra priežastis, kodėl aukšti žmonės dažniau serga vėžiu – ir gali iš dalies paaiškinti, kodėl vyrai dažniau serga vėžiu nei moterys (nes jie vidutiniškai yra aukštesni už moteris).
Tačiau neaišku, ar ūgis susijęs su visų organų dydžiu – pavyzdžiui, ar aukštesnės moterys turi didesnes krūtis, ar didesnes kiaušides?.
Viename tyrime bandyta tai įvertinti. Nustatyta, kad organų masė paaiškina ryšį tarp ūgio ir rizikos susirgti vėžiu 8 iš 15 vertintų vėžio atvejų.
Verta paminėti, kad šis tyrimas buvo gana ribotas dėl turimų duomenų apie organų masę kiekio.
Kita teorija teigia, kad yra kažkoks bendras veiksnys, dėl kurio žmonės tampa aukštesni ir padidėja vėžio rizika. Viena iš galimybių – augimą skatinantis hormonas (IGF-1). Šis hormonas padeda vaikams augti, o vėliau atlieka svarbų vaidmenį skatindamas ląstelių augimą ir dalijimąsi suaugusiesiems. Tai yra svarbi funkcija. Mūsų organizmas turi gaminti naujas ląsteles, kai senosios yra pažeistos arba pasensta.
Tačiau gero dalyko galime gauti per daug. Kai kurie tyrimai parodė, kad žmonėms, kurių IGF-1 kiekis yra didesnis nei vidutinis, yra didesnė rizika susirgti krūties ar prostatos vėžiu. Tačiau vėlgi, tai nebuvo nuoseklus visų vėžio tipų tyrimo rezultatas.
Tikėtina, kad abu paaiškinimai (daugiau ląstelių ir daugiau IGF-1) yra reikšmingi. Tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų, kad iš tikrųjų suprastume, kodėl aukštesnio ūgio žmonės dažniau suserga vėžiu ir ar šią informaciją būtų galima panaudoti vėžio prevencijai ar net gydymui, rašo „Science Alert“.
