Mūsų planetos senbuviai
Ostrakodai yra mikroskopiniai vėžiagyviai, turintys dvi susiveriančias karbonatines geldeles. Šie organizmai randami nuo pat Kambro / Ordoviko periodo ir dabartinių laikų, tad jų gyvavimo laikotarpis siekia net 490 milijonų metų! Tai gausiausia vėžiagyvių grupė. Manoma, jog ostrakodų rūšių skaičius gali siekti iki 65 000, įskaitant dabartines ir jau išmirusias rūšis. Ostrakodų bendrijos – vienos iš labiausiai varijuojančių taksonominių vėžiagyvių grupių, kaip ir jų dauginimosi būdai. Kai kurios populiacijos dauginasi nelytiniu būdu, t.y. partenogenetiškai (todėl tokioje bendruomenėje gyvena tik patelės).
Kitose populiacijose dauguma ostrakodų dauginasi lytiškai, o trečiose šie du būdai vienodai populiarūs. Labai įdomu tai, jog lytiškai besidauginantys organizmai deda kiaušinėlius, kurie gali ištverti itin prastas aplinkos sąlygas, o platinami vėjo pakyla net į keliolikos kilometrų aukštį. Taip pat verta paminėti, jog šiltuose kraštuose gyvenančios ostrakodų rūšys sugeba švytėti, arba moksliškai sakant, bioliuminescuoti – sukurti šviesą organizme vykstant tam tikroms cheminėms reakcijoms.
Ostrakodai išgyvena įvairiose buveinėse: šaltose ir giliose jūrose, sekliuose šiltuose ežeruose, karštosiose versmėse ar net samanose ir plyšeliuose tarp smėlio. Aukštas ir žemas pH, didelis druskingumas, itin platus temperatūros diapazonas šiems organizmams gyvuoti netrukdo.
Gyvieji jutikliai
Šie vėžiagyviai yra viena iš nedaugelio vandeninių organizmų grupių, jautrių aplinkai. Cheminė ostrakodų kiautelių sudėtis gan sudėtinga – jose randama daugiau nei 25 rūšių mikroelementų, pasisavintų iš aplinkos, kurioje vėžiukai gyvena. Dėl to ostrakodų tyrimai labai vertingi, o duomenys naudojami biostratigrafijoje, paleoaplinkos bei biogeografijos analizėms. Tokiu būdu galima gauti žinių apie aplinkos temperatūrą ir druskingumą, daug detalios informacijos apie cheminę ir fizinę vandens aplinkų ekologiją. Kitaip sakant, grįžti laiku atgal ir „pamatyti“, kaip atrodė Žemė labai tolimoje praeityje. Daug kas iš mūsų gali tik pasvajoti, kad išliks naudingas ir įdomus ateities mokslininkams po milijonų metų...
Apsilankę Mokslo festivalio renginyje „Ostrakodai – nuo ordoviko iki dabarties gyvenantys mikroorganizmai“, kuris rugsėjo 13 d. 11.00, 11.30, 13.00 ir 13.30 val. įvyks VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto 222 auditorijoje (M. K. Čiurlionio g. 21/27, Vilnius), pro mikroskopą pažvelgsite į gyvas ir jau išnykusias ostrakodų rūšis, sužinosite apie jų ekologiją, biologiją, išmoksite kur jų ieškoti ir kaip atpažinti. Būtina registracija.
Teksto autorė yra Simona Rinkevičiūtė.
