Tyrėjų komandą šie rezultatai nustebino, nes ilgą laiką buvo manoma, kad „smurto rodikliai vikingų amžiaus Norvegijoje ir Danijoje yra panašūs“, – sakoma tyrėjų pranešime.
Atlikdama tyrimą komanda palygino dvi vikingų amžiaus skeletų grupes: 30 skeletų, rastų Norvegijoje, ir 82 skeletus, rastus Danijoje. Jie nustatė, kad „11 iš 30 tirtų norvegų, arba 37 proc. patyrė smurtinę mirtį, visi jie buvo užpulti ašmeniniais ir (arba) kitais smailiais ginklais“, – rašė komanda tyrime, paskelbtame žurnale „Journal of Anthropological Archaeology“. Danijoje – priešingai: smurtinę mirtį patyrė tik šeši asmenys, t. y. apie 7 proc., ir daugelis iš jų buvo nužudyti pakariant arba nukertant galvą.
Norėdama išsiaiškinti, kodėl Norvegijoje daugiau vikingų epochos žmonių mirė smurtine mirtimi, tyrėjų komanda gilinosi į to meto Norvegijos ir Danijos archeologinius bei istorinius duomenis. Norvegijos skeletai yra iš visos šalies, nors pavyzdžių iš šiauriausių šalies dalių nėra. Daug skeletų iš Danijos yra iš rytinių ar centrinių šalies dalių. Palaikų datavimas svyruoja nuo VI iki XI a. Nors mokslininkai diskutuoja dėl tikslaus vikingų amžiaus laikotarpio, jis dažnai datuojamas maždaug 800–1050 m., taigi, kai kurie tyrime naudoti skeletai buvo ikivikinginio amžiaus.
Istoriniai ir archeologiniai duomenys rodo, kad per žygius nužudyti vikingai buvo laidojami užpultose žemėse, o ne parsigabenami namo – taigi, šiose kolekcijose esantys skeletai greičiausiai buvo nužudyti ne per žygius užsienyje, o savo gyvenamosiose vietovėse.
Tyrėjų komanda nustatė, kad Norvegijos vikingai daug dažniau buvo laidojami su ginklais, palyginti su Danijos vikingais.
„Norvegijoje buvo pastebėta, kad šalia skeletų kapuose buvo ir ginklų, ypač kalavijų, – sakoma tyrėjų pranešime. – Tyrimo metu Norvegijoje nustatyta daugiau nei 3000 vėlyvojo geležies amžiaus ir vikingų laikotarpio kalavijų, o Danijoje – vos kelios dešimtys. Šie duomenys rodo, kad ginklai vaidino svarbų vaidmenį Norvegijos vikingų identitete ir socialiniame statuse – tai dar labiau pabrėžia šios kultūros ryšį su smurtu.“
Komanda taip pat atkreipė dėmesį, kad vikingų epochoje dabartinės Danijos (teritorijos, kurią vikingai kartais vadindavo Danmǫrk) valdžia buvo labiau centralizuota nei Norvegijoje. Tyrėjai teigia, kad vikingų amžiaus įtvirtinimai Danijoje buvo didesni ir sudėtingesni nei Norvegijoje – o tai rodo, kad valdžia jiems statyti sutelkdavo daugiau žmonių ir išteklių nei Norvegijoje.
Be to, tyrėjai išnagrinėjo Norvegijoje ir Danijoje esančius runų akmenis su užrašais. Jie nustatė, kad Danijos runų akmenyse yra daugiau socialinės hierarchijos įrodymų – pavyzdžiui, naudojami titulai.
„Dažnesnis skirtingų rangų ar net titulo „karalius“ vartojimas rodo labiau susisluoksniavusią visuomenę, kurioje buvo manoma, kad tokius žodžius būtina vartoti“, – rašo tyrėjai.
Mokslininkai teigia, kad labiau centralizuota Danijos valdžia galėjo sėkmingiau riboti smurtą – o smurtas, kuris vis dėlto pasireikšdavo, būdavo pačios valdžios institucijų egzekucijos.
Nors skeletai buvo paimti iš rinkinių, surinktų visoje Norvegijoje ir Danijoje, ir datuojami daugiausia IX-X a., sunku pasakyti, ar jie tikrai atspindi nacionalines populiacijas, pažymi tyrėjai. Ir nors tai yra vienos didžiausių vikingų amžiaus kaulų rinkinių, vis dėlto imtis yra palyginti nedidelė – o tai riboja galimas išvadas.
Parengta pagal „Live Science“.
