Egipto archeologų komanda VI a. pr. m. e. statinio liekanas aptiko prieš trejus metus vykdydama kasinėjimus senovinio Buto miesto, dabar vadinamo Tell Al-Faraeen, archeologinėje radimvietėje Kafr El-Šeicho gubernijoje.
„Viskas, ką radome, tiesiog išsprogdino mūsų lūkesčius“, – teigia Kafr El-Šeicho senienų departamento generalinis direktorius ir Egipto archeologinės misijos vadovas Hossamas Ghonimas.
Komanda aptiko L formos molio plytų pastato griuvėsius, kurių plotas siekė daugiau nei 850 kvadratinių metrų. Įėjimas į rytus, pažymėtas tradiciniais pilonais, veda į vietą, kur Saulės šviesa apšviesdavo dangaus stebėtojo, vadinto „smn pe“, kuriuo paprastai būdavo šventikas, vietą, kur jis stebėdavo Saulę ir žvaigždes, pasakoja H. Ghonimas.
Statinyje vis dar yra raižinys, vaizduojantis „smn pe“, žiūrintis į kylančią Saulę. Ši figūra simbolizuoja senovės egiptiečių ryšį su kosmosu, teigia mokslininkas.
Iš pradžių komanda manė aptikusi įprastą šventyklą. Tačiau kasinėjimams įsibėgėjant jie aptiko artefaktų ir simbolių, tokių kaip Chen, Cenet ir Benu, kurie susiję su laiku ir astronomija, pasakoja H. Ghonimas. Tačiau būtent didžiulio Saulės laikrodžio atradimas – kartu su keliais užrašais, artefaktais ir pastato išplanavimu – paskatino tyrėjus paskelbti naują pranešimą, kad šis statinys buvo observatorija.
„Šiaurinėje salės pusėje aptikome pasvirusį akmeninį Saulės laikrodį – Saulės šešėlių laikrodį, kuris pagal kintančius saulės šešėlių kampus nustatydavo saulėtekio, vidurdienio ir saulėlydžio laiką – paprastas, bet veiksmingas metodas“, – teigia H. Ghonimas ir pažymi, kad iš pradžių archeologai manė, jog laikrodis yra šventyklos vartai. Tyrėjų komanda taip pat rado senovės egiptiečių laiko matavimo prietaisą, vadinamą „merkhet“, taip pat iš VI a. prieš mūsų erą.
Šie radiniai atskleidžia senovės egiptiečių naudotus astronominius metodus, kuriais jie nustatydavo Saulės kalendorių ir religinių bei oficialių apeigų – tokių kaip karalių karūnavimas ir žemės ūkio metai – datas.
Dembliai ir pilonai
Salės viduje archeologai rado išraižytą akmenį, kuriame pavaizduoti astronominiai saulėtekio ir saulėlydžio vaizdai per tris metų laikus.
„Senovės egiptiečiai Žemę ir dangų įsivaizdavo kaip du demblius, – aiškina H. Ghonimas. – Ant „Themet Hrt“ – dangaus demblio – jie vaizdavo dangų, o „Themet Ghrt“, arba Žemės demblys, simbolizavo jų kalendorių, žymintį tokius įvykius kaip Nilo potvynis ir derliaus nuėmimas.“
Šie radiniai, kaip ir kiti užrašai, prisideda prie gilaus egiptiečių supratimo apie sezoninius pokyčius ir dienos ilgio svyravimus.
Archeologai prie įėjimo į salę taip pat rado „pilonų triadą“ – neįprastoje vietoje, nes tipiškuose senovės Egipto monumentuose pilonai būdavo salės gale. Toks neįprastas pilonų išdėstymas leidžia manyti, kad tai nėra šventykla, kaip manyta anksčiau. „Mes iškėlėme teoriją, kad šie pilonai gali simbolizuoti senovės egiptiečių trigubą laiko skirstymą į metų laikus, mėnesius ir savaites“, – sako H. Ghonimas.
Skirtingai nuo tradicinių monumentų, kurie paprastai turi vieną piloną, observatorija turėjo du vienas priešais kitą stovinčius pilonus, įrėminančius observatorijos apskritimą ir simbolizuojančius akhetą (horizontą), kuriame kyla Saulė. Priešais šį akhetą stovėjo kalkakmenio stebėjimo bokštas, kuris greičiausiai kadaise buvo suporuotas su kitu bokštu ir naudotas žvaigždynams stebėti, teigia mokslininkas.
Kasinėjimų metu taip pat aptikta dievo Horo statula. Horo atvaizdas kartu su Horo akimi „įkūnija Visatos sistemas ir yra susijęs su Saule, Mėnuliu, dievu Horu ir deive Uadžet – svarbiausiais Buto dievais“, teigiama pranešime.
Senovėje Buto buvo Uadžet – deivės, kuri vaizduojama kaip sparnuota gyvatė, kuri saugo karalių – miestas. Observatorijos analizė suteikia daugiau įrodymų, kad Uadžet buvo labai svarbi Butui, sako H. Ghonimas.
Observatorijos viduje archeologai rado pilką granitinę faraono Psamtiko I iš 26-osios dinastijos statulą ir bronzinę dievo Ozirio, siejamo su požeminiu pasauliu ir prisikėlimu, figūrėlę su gyvate, kuri teikia nuorodas į deivę Uadžet. Šie artefaktai ir įvairūs keramikos dirbiniai, naudoti religiniuose ritualuose, datuojami VI a. pr. m. e. pabrėžia dvejopą observatorijos vaidmenį – mokslinio tyrimo ir dvasinės praktikos, apibendrina H. Ghonimas.
Parengta pagal „Live Science“.
