Šis procesas vadinamas glacioizostazija (angl. post-glacial rebound), o nauji tyrimai rodo, kad jis turės didžiulę įtaką būsimam pasaulinio jūros lygio kilimui.
„Kadangi beveik 700 milijonų žmonių gyvena pakrančių zonose, o galimos jūros lygio kilimo išlaidos šimtmečio pabaigoje gali siekti trilijonus dolerių, labai svarbu suprasti Antarktidos ledo tirpimo padarinius“, – sako McGillio universiteto (Kanada) glaciologė Natalija Gomez.
N. Gomez su kolegomis ištyrė Žemės mantiją po Antarktidos ledo danga ir nustatė, kad kai kuriose svarbiausiose srityse ji yra ypač minkšta. Seisminiai duomenys atskleidė, kad tai lemia netikėtai greitą žemyno kilimą.
„Mūsų matavimai rodo, kad kieta žemė, sudaranti Antarkties ledo dangos pagrindą, stebėtinai greitai keičia formą. Žemės pakilimas dėl sumažėjusio ledo paviršiau vyksta nebe per tūkstančius metų, o per dešimtmečius“, – sako Ohajo valstijos (JAV) universiteto geologas Terry Wilsonas.
Taip pat mokslininkų komanda, naudodama 3D modeliavimą, tyrė, kaip, atsižvelgiant į skirtingus scenarijus, keisis pasaulinis jūros lygis dėl Antarktidos pokyčių. Paaiškėjo, kad jei pasaulinio atšilimo lygis išliks žemas, tai prisidės prie to, kad iki 2500 m. jūros lygis pakils iki 1,7 m, tačiau jei ir toliau bus deginami beprecedenčiai kiekiai iškastinio kuro, šis lygis išaugs net iki 19,5 m.
Taip yra todėl, kad kai ledo dangos atsitraukimas viršija pakilimą, į vandenynus išstumiama daugiau vandens. Tačiau jei mums pavyks sulėtinti šį ledo tirpimą, kylanti žemė dalį ledo iškels jį toliau nuo šiltesnių vandenynų vandenų, todėl ledas ilgiau išliks neištirpęs.
Kadangi Žemė nėra idealios formos rutulys, dėl gravitacijos, sukimosi ir geologinių ypatumų skirtingose mūsų planetos dalyse jūros lygis kils nevienodai.
„Mūsų rezultatai dar labiau patvirtina neseniai padarytas išvadas, kad arčiau pusiaujo esančios salos ir pakarančių vietovės, kurias jau dabar veikia jūros lygio kilimas, patirs didesnį nei vidutinį jūros lygio kilimą, susijusį su Antarktidos ledo nykimu, nepriklausomai nuo ledo tirpimo scenarijaus“, – dėsto mokslininkai.
Tyrėjai įspėja, kad modelyje vis dar yra daug neapibrėžtumo – iš dalies dėl to, kad trūksta seisminių duomenų iš Vakarų Antarktidos. Be to, šiuose vertinimuose net neatsižvelgiama į tai, kas šiuo metu vyksta su Grenlandijos ir kalnų ledu, rašo „Science Alert“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Science Advances“.
