Archeologai Vokietijoje iš Antrojo pasaulinio karo metu sugriauto pastato rūsio atkasė retą XVII a. japonišką samurajaus kalaviją.
Stipriai surūdijusį trumpą kalaviją, vadinamą vakizašiu (wakizashi), komanda aptiko kasinėdama Molkenmarktą – seniausią Berlyno aikštę. Iš pradžių archeologai manė, kad ginklas yra paradinis kalavijas, tačiau tolesnė analizė atskleidė, kad kalavijas iš tikrųjų yra iš Edo laikotarpio Japonijos (1603–1868 m.).
Ginklo geležtė gali būti dar senesnė, galbūt datuojama XVI a., teigiama išverstame Berlyno Priešistorės ir ankstyvosios istorijos muziejaus pranešime. Jis galėjo būti atgabentas į Vokietiją XIX a. kaip diplomatinės misijos dalis, teigė archeologai.
„Kas galėjo įsivaizduoti, kad tuo metu, kai Japonija buvo izoliuota ir į šalį beveik neatvykdavo Europos keliautojai, toks ilgai naudotas ir gausiai dekoruotas ginklas atsidurs čia, Berlyne?“, – pareiškime sakė Berlyno valstybinis archeologas ir Priešistorės ir ankstyvosios istorijos muziejaus direktorius Matthias Wemhoffas.
Berlyno valstybinio paminklų biuro archeologai kalaviją rado 2022 m. žiemą kasinėdami gyvenamųjų ir komercinių pastatų rūsius Molkenmarkto aikštėje, kuri per Antrąjį pasaulinį karą buvo paversta griuvėsiais, o septintajame dešimtmetyje iš naujo apstatyta gatvėmis ir sankryžomis.
Pasak pareiškimo, sugriautų pastatų rūsiuose buvo pilna su karu susijusių artefaktų, kurie buvo išmesti baigiantis karui. Tačiau japoniško kalavijo radimas viename iš rūsių buvo netikėtas.
Dabar, atlikus restauravimo darbus, paaiškėjo, kad ginklas buvo vakizašis – kalavijas, kuris „kadaise buvo naudojamas aukštuomenės atstovų kaip su statusu susijęs ginklas“, sakė M. Wemhoffas.
Pasak Samurajų muziejaus, istoriškai vakizašį nešiojo samurajai kaip atsarginį ginklą, jei jiems reikėdavo kovoti mažoje patalpoje arba arti taikinio, kur būtų sudėtinga ištraukti ilgesnį kalaviją, vadinamą katana. Britų muziejaus duomenimis, samurajų juos nuolat nešiodavo.
Naujai rasto kalavijo medinė rankena buvo pažeista karščio, tačiau medžio gabaliukai vis dar išlikę, teigiama pranešime. Tolesnis restauravimas parodė, kad ant 1 cm pločio metalinio žiedo rankenos apačioje prie ašmenų, pavaizduotas Daikoku – vienas iš septynių Japonijos sėkmės dievų.
Komanda taip pat rado tapytų chrizantemų žiedų ir vandens linijų ornamentų ant kalavijo apsaugos. Ginklo stilius rodo, kad jis yra iš Edo laikotarpio.
Rentgenograma parodė, kad ašmenys buvo sutrumpinti, o rankena nebuvo originali.
Kadangi rankena nėra originali, geležtė gali būti dar senesnė nei Edo laikotarpio, galbūt datuojama 1500-aisiais metais, rašoma muziejaus atstovų pranešime.
Nežinia, kaip kalavijas atsidūrė Berlyne, tačiau M. Wemhoffas turėjo keletą minčių.
„Galbūt kalavijas buvo Japonijos ambasadorių, kurie lankėsi Europoje ir likusiame Vakarų pasaulyje [XIX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje], kad užmegztų ryšius ir pasisemtų įspūdžių, dovana“, – sakė jis.
Tačiau nežinoma, kaip kalavijas būtų atsidūręs pas žmones, kurie Antrojo pasaulinio karo metais juo atsikratė Molkenmarkto aikštėje, sakė jis.
Parengta pagal „Live Science“.
