Religiniai veikėjai ilgą laiką tvirtino, kad Dievo sūnus po biblinės egzekucijos buvo suvyniotas į Turino drobulę.
Nors kai kuriuose tyrimuose prieita prie išvados, kad artefaktas gali būti tikras, daugumos mokslininkų nuomonė linksta prie to, kad drobulė yra viduramžių artefaktas ir klastotė.
1389 m. Trua (Prancūzija) vyskupas Pierre d'Arcisas paskelbė, kad drobulė yra klastotė, ir tariamai nustatė už tai atsakingą menininką. Nepaisant to, diskusijos tebesitęsia, o neaiškumai ir alternatyvūs požiūriai trukdo padaryti galutinę išvadą dėl jos autentiškumo.
Vienas iš tyrimų, neva patvirtinačių viduramžišką Turino drobulės kilmę, buvo atliktas praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje. Siekdami nustatyti audeklo amžių, mokslininkai naudojo radiokarboninio datavimo metodą. Tyrimo išvadose teigiama, kad audeklas datuojamas 1260–1390 m. Šie rezultatai liudijo, kad šis audeklas yra viduramžių artefaktas ir Jėzus nebuvo juo apgaubtas.
Tačiau naujojo tyrimo autoriai teigia, kad ankstesni tyrimai galėjo būti klaidingi dėl ant medžiagos atsiradusių nešvarumų.
Siekdami tai pagrįsti, mokslininkai taikė naują senovinių lininių siūlų datavimo metodą, tirdami jų struktūrinį suirimą plačiakampės rentgeno spindulių sklaidos metodu. Šis metodas buvo taikomas nedideliam mėginiui iš drobulės, kuri šiuo metu saugoma Švento Jono Krikštytojo katedroje Turine, Italijoje.
Jie nustatė, kad audeklas greičiausiai yra maždaug 2 000 metų senumo relikvija.
Žurnale „Heritage“ paskelbtame tyrime padaryta išvada: „Duomenys visiškai atitiko analogiškus duomenis, gautus iš Masadoje, Izraelyje rasto lininio audinio pavyzdžio, kuris, remiantis istoriniais duomenimis, datuotajamas 55–74 m. po Kristaus.“
Kadangi rezultatai nesutampa su ankstesniais radiokarboninio datavimo tyrimais, autoriai teigė, kad „norint patvirtinti mūsų tyrimo išvadas, būtų privaloma atlikti tikslesnį ir sistemingesnį rentgeno spindulių tyrimą su daugiau mėginių, paimtų iš Turino drobulės audinio“.
Parengta pagal „Newsweek“ ir „Daily Mail“.
