Klimato modeliai, leidžiantys prognozuoti klimato kaitos mastą priklausomai nuo atmosferoje besikaupiančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio, tampa vis tikslesni ir pateikia aiškias gaires sprendimams priimti.
Tačiau susijusių įvykių, tokių kaip nederliaus metai arba infrastruktūros sunaikinimas per ekstremalius orų reiškinius, kurių šylant klimatui veikiausiai bus vis dažniau, poveikis ištirtas mažiau.
Kembridžo universiteto ir Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto (PIK) tyrėjai apžvelgė, kas šiuo metu žinoma apie „katastrofinius padarinius“, ir nustatė, kad esama didelių žinių spragų.
Straipsnyje, paskelbtame žurnale „Proceedings of the National Academy of Science“ ji siūlo parengti tarptautinę tyrimų programą, turinčią padėti vyriausybėms pasiruošti „blogiems ir blogiausiems scenarijams“.
Straipsnio autoriai atkreipia dėmesį į galimai pragaištingo klimato raidos scenarijaus „keturis apokalipsės raitelius“ – badą ir neprievalgį, ekstremalius orus, konfliktus ir epidemijas.
„Negrįžtama ir potencialiai katastrofinė rizika, lemiama žmogaus skatinamos klimato kaitos, privalo būti įtraukta į mūsų planavimą ir veiksmus“, – sakė PIK vadovas Johanas Rockstromas, studijos bendraautoris.
Anot jo, vykdant daugiau tyrimų, susijusių su Žemės klimato lūžio taškais – kaip antai, negrįžtamu ledo kepurių ištirpimu arba momentu, kai Amazonės drėgnųjų atogrąžų miškai taps nebe anglies dvideginio gaudykle, o jo šaltiniu – tampa vis aiškiau, kad modeliuojant klimatą reikia atsižvelgti į didelės rizikos scenarijus.
„Svarbu atlikti katastrofos matematinius skaičiavimus, kad jos būtų galima išvengti“, – aiškino J. Rockstromas.
„Neadekvatus atsargumas“
Straipsnio autoriai atkreipia dėmesį, kad virtinėje Jungtinių Tautų klimatologijos ataskaitų buvo daugiausiai susitelkta į padarinius, kurių sukeltų klimato atšilimas 1,5–2 Celsijaus laipsniais, bet beveik nenagrinėta galimybė, kas nutiktų, jeigu pasaulis daug labiau įšiltų.
Iki šiol vyriausybių planai lemtų, kad iki šio šimtmečio pabaigos klimatas atšiltų 2,7 laipsnio – daug daugiau negu 1,5 laipsnio, kaip buvo numatyta 2015 metų Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos.
Tyrimas rodo, kad mokslininkų įprotis „skaičiuoti paklaidą mažiau dramatiško scenarijaus link“ lėmė nepakankamą dėmesį skaičiavimams, kas nutiktų klimatui atšilus trimis ar daugiau laipsnių.
„Šis atsargumas suprantamas, bet neadekvatus rizikai ir potencialiai žalai, kurią gali padaryti klimato kaita“, – rašoma straipsnyje.
Be to, kuriant ilgalaikius klimato modelius ir vertinant riziką sunku įtraukti mažai tikėtinus, bet itin didelį poveikį darančius įvykius.
Tyrėjai apskaičiavo, kad teritorijos, kuriose gyvena 2 mlrd. žmonių, iki 2070 metų gali virsti ekstremaliai karštomis sritimis, kur vidutinė metinė temperatūra būtų didesnė kaip 29 Celsijaus laipsniai.
Mokslininkai perspėjo, kad spartus klimato šiltėjimas didina grėsmę pagrindiniams žemės ūkio regionams, nešdamas sausras, panašias į pastaruoju metu apėmusią Vakarų Europą, arba karščių bangas, nuo kurių kovą ir balandį smarkiai nukentėjo kviečių derlius Indijoje.
Tyrimo autoriai ragina parengti specialią JT mokslo ataskaitą, skirtą apžvelgti „katastrofiniams klimato kaitos scenarijams“, panašią į 2018 metais išleistą ataskaitą apie poveikį, kurį padarytų klimato atšilimas 1,5 laipsnio.
„Privalome nusiteikti rimtai ir suprasti, kas laukia mūsų planetai judant į dar nežinomą teritoriją“, – sakė Londone veikiančio Imperijos koledžo Granhamo (Grantamo) instituto tyrimų direktorius Joeri Rogeljis, nedalyvavęs šiame tyrime.
„Šių ekstremalių atvejų tyrinėjimas reiškia, kad galėsime geriau pasiruošti“, – pridūrė jis.
