Tyrimo metu nustatyta tiksli smūgio sukėlėjo kilmė ir atskleistos svarbios įžvalgos apie cheminę jo sudėtį – nustatyta, kad tai reta, daug anglies turinti kosminė uoliena, atskriejusi iš už Jupiterio.
Išvados padeda užbaigti ilgai trukusias diskusijas dėl masinį išnykimą sukėlusio asteroido prigimties ir keičia mūsų supratimą apie mūsų planetos istoriją.
„Smūgis, sukėlęs masinį išnykimą, dinozaurų pražūtį ir žinduolių įsigalėjimą, greičiausiai buvo gana retas ir galbūt net unikalus reiškinys“, – sakė Laisvojo Briuselio universiteto (Belgija) geochemijos profesorius ir vienas iš tyrimo bendraautorių Stevenas Goderisas.
Asteroidai – tai uolėtos mūsų Saulės sistemos formavimosi maždaug prieš 4,6 mlrd. metų liekanos. Jų skersmuo gali siekti iki 1000 km.
Dauguma asteroidų priskiriami vienai iš trijų kategorijų: angliniai (turintys daug anglies), uoliniai (turintys daug metalų silikatų) ir metaliniai (kuriuos daugiausia sudaro geležis).
Pasak NASA, angliniai asteroidai yra labiausiai paplitę – jie sudaro maždaug 75 proc. visų žinomų asteroidų.
S. Goderisas teigė, kad skirtingų asteroidų sudėtis leidžia nustatyti, ar asteroidai atkeliauja iš vidinės ir išorinės Saulės sistemos. Jis taip pat pažymi, kad angliniai asteroidai yra labiau nutolę.
Manoma, kad Jupiteris migravo į vidinę Saulės sistemos dalį, o paskui vėl „atšoko“ atgal, taip į vidinę Saulės sistemą atnešdamas šias toli esančias anglines uolienas. Būtent iš čia atsirado asteroidas, sukūręs Čiksulubo kraterį.
Manoma, kad šis milžiniškas 10 km pločio asteroidas, maždaug prieš 66 mln. metų atsitrenkęs į mūsų planetą dabartinės Meksikos įlankos teritorijoje, paskatino įvykių, dėl kurių išnyko dinozaurai, virtinę, rašo „Newsweek“.
Tyrimas publikuotas žurnale „Science“.
