Šis radinys „yra didžiausias lobis nuo 1949 m. Freiburgo srityje“, sakė Štutgarto valstybinio paminklų apsaugos biuro archeologas Andreasas Haasisas-Berneris.
Rastas lobis byloja apie tai, kaip prieš 650 metų šioje vietovėje vyko kalnakasybos ir monetų kalybos amatai, teigiama išverstame Štutgarto regiono tarybos pareiškime.
Dar 1949 m. archeologai Freiburge rado apie 5000 monetų, datuojamų maždaug 1280 m., tačiau Glotertalyje, esančiame maždaug už 10 km į šiaurės rytus nuo Freiburgo, viduramžių monetų nebuvo rasta. Glotertalis yra Švarcvaldo kalnuose – vietovėje, garsėjančioje vaizdingais slėniais ir tamsiais pušynais, kuriuose gausu sodų ir vynuogynų.
Freiburgą įkūrė Zaringenų dinastija, valdžiusi maždaug 1120–1218 m. Pasibaigus Zaringenų giminei, miestą perėmė Urachų giminė.
„Glotertalis buvo viena svarbiausių Freiburgo kunigaikščių kalnakasybos vietovių, – sakė A. Haasisas-Berneris. – Vieta, kurioje rastos monetos, buvo pagrindinė kalnakasių, kurie atkasinėjo tokius metalus kaip sidabras, gyvenvietės teritorija.“
Gegužės mėnesį A. Haasis-Berneris sulaukė skambučio iš Glotertalio gyventojo Clauso Volkerio, kuris pasakė, kad statybų metu rado keletą monetų. Atvykusiai archeologų komandai vietovėje pavyko atkasti virš 1500 monetų.
XIV a., kai monetos buvo kaldinamos, „už jas buvo galima nusipirkti apie 150 avių“, pareiškime teigė A. Haasisas-Berneris.
Po pirminio monetų valymo ekspertai nustatė, kad monetos greičiausiai buvo nukaldintos 1320 m.
Naujasis radinys papildo keturis panašius anksčiau didesniame regione rastus monetų lobius, kurie datuojami 1320 m., sakė A. Haasisas-Berneris. „Turėdami šiuos lobius galime sužinoti, kokios monetos buvo paplitusios“, – pridūrė jis.
Svarbu ir tai, kad naujausias radinys atskleidžia detalių apie Glotertalio viduramžių istoriją ir ekonomiką, pažymėjo archeologas.
„Įvertinę šį monetų lobį galėsime pateikti išvadas apie monetų cirkuliaciją Breisgau mieste, monetų kaldinimo veiklą kalyklose, prekybą sidabru, taip pat kalnakasybą Glotertalyje“, – aiškino A. Haasisas-Berneris.
Parengta pagal „Live Science“.
