Ihuatzio (liet. „kojotų žemė“) archeologinėje vietovėje Mičoakano valstijoje esantis statinys pastaruoju metu buvo paveiktas karščio, todėl atsirado įtrūkimų, dėl kurių į jo vidų pateko vandens.
Liepos 29 d. naktį piramidę užliejo smarki liūtis, dėl kurios, Meksikos nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto (INAH) duomenimis, nukrito centrinė piramidės pietinio fasado dalis.
Įstaigos ekspertai greitai ėmėsi spręsti problemą.
„Nuo ankstyvo liepos 30 d. ryto darbuotojai atvyko į paveldo objektą, kad įvertintų padarytą žalą“, – sakoma INAH pranešime.
Ihuatzio vietovė piko metu užėmė maždaug 150 hektarų plotą ir joje buvo mažiausiai 84 statiniai, iš kurių septyni vis dar eksponuojami archeologijos parke. Gyvenvietę 900 m. po Kr. pirmą kartą užėmė nahuatlių kalba kalbančios grupės, tačiau jos šlovės laikai prasidėjo 1200–1521 m., kai ji buvo pirmoji purepečų imperijos būstinė.
Ši civilizacija buvo galingosios actekų imperijos amžininkė ir pagrindinė varžovė. Tarp šių dviejų Mezoamerikos valstybių vyko daugybė mūšių, tačiau purepečai liko viena iš nedaugelio regiono vietinių gyventojų grupių, kurių actekai nesugebėjo įveikti.
Piramidiniai statiniai Ihuatzio vietovėje buvo šventos vietos, greičiausiai naudotos dvasiniams ritualams ir apeigoms. Jos taip pat atliko tam tikrą politinį vaidmenį, buvo galingas kultūros galios ir valdžios simbolis.
Purepečai vis dar gyvena kai kuriose Mičoakano valstijos dalyse vakarų Meksikoje. Jie pasakoja, kad pagal jų istorines tradicijas statinio griūtis galėjo būti laikoma artėjančios pražūties ženklu.
Tariakuiri Alvarezas, kuris „Facebook“ įraše piramidės statytojus vadino protėviais, aprašė, kad tai būtų buvę laikoma blogu ženklu, rodančiu, „kad artėja kažkoks nelaimingas įvykis“.
„Prieš atvykstant konkistadorams, pasak istorinių liudijimų, kažkas panašaus atsitiko to meto purepečų pasaulyje, nes dievai buvo nepatenkinti“, – rašoma išverstame įrašė.
Parengta pagal „IFLScience“.
