Mičigano universiteto An Arbore (JAV) sveikatos tyrėjai išnagrinėjo 2017–2021 m. surinktus 9 685 žmonių sveikatos duomenis, ir nustatė, kad beveik 4,7 proc. suaugusių JAV gyventojų per paskutines 30 dienų nuo apklausos vartojo vieną iš šešių potencialiai toksiškų papildų. Šie papildai buvo ciberžolės, žaliosios arbatos ekstrakto, ašvagandos, briaunuotosios garcinijos, kekinės juodžolės ir raudonųjų mielių ryžių.
Papildų vartotojai dažniausiai vartojo šiuos augalinius preparatus savo noru, o ne pagal gydytojų nurodymus, dėl įvairių priežasčių: ciberžolę – sąnarių sveikatai ir artritui gydyti, G. cambogia – svoriui mažinti, kekinę juodžolę – karščio pylimams malšinti, raudonųjų mielių ryžius – širdies sveikatai gerinti, žaliosios arbatos ekstraktą – energijos lygiui didinti.
Reikėtų pridurti, kad žalingas gali būti tik žaliosios arbatos ekstraktas. Geriamoji žalioji arbata nesusijusi su toksiniu poveikiu kepenims (nors rekomenduojama neviršyti aštuonių puodelių per dieną).
Ir nors žinios apie toksinį poveikį kepenims, susijusį su šiais papildais, nėra naujos – jau kurį laiką pranešama, kad tokių atvejų padaugėjo, medikai nerimauja, kad žmonės nežino, jog jų perdozavimas kelia rimtą riziką, dėl kurios tenka atvykti į skubios pagalbos skyrių. Per dešimtmetį nuo 2004 m. iki 2014 m. hospitalizacijų padaugėjo nuo 7 proc. iki 20 proc.
„Žolelių ir maisto papildų [angl. herbal and dietary supplements, HDS] vartojimas sudaro vis didesnę vaistų hepatotoksiškumo atvejų dalį“, – teigė tyrėjai, vadovaujami gastroenterologijos docentės Alisos Likhitsup.
Vaistų sukeltas hepatotoksiškumas – tai ūminis arba lėtinis kepenų pažeidimas, pasireiškiantis daugybe simptomų, įskaitant odos pageltimą, nuovargį, pykinimą, bėrimą, niežulį ir viršutinės dešinės pilvo dalies skausmus. Nors šis susirgimas gali būti gydomas nutraukus toksinį poveikį sukėlusios medžiagos vartojimą, jei jis negydomas arba nepastebimas, hepatotoksiškumas gali sukelti rimtų pasekmių, įskaitant tai, kad pacientui gali prireikti kepenų transplantacijos arba jis gali net mirti.
Nors hospitalizacijų dėl netinkamo vaistažolių papildų vartojimo daugėja, tyrėjai agituoja ne už jų visišką atsisakymą, o už tai, kad vartotojai būtų budrūs dėl sudedamųjų dalių ir dozių, ypač jei vartoja jų derinį ar kitus vaistus lėtinėms ligoms gydyti.
Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad su šiais maisto papildais susiję reguliavimo procesai nėra tokie griežti kaip receptinių vaistų, o cheminiai produktų tyrimai atskleidė neatitikimų tarp to, kas reklamuojama ant buteliuko, ir to, kokia dozė yra tabletėje.
„Atsižvelgdami į plačiai paplitusį ir augantį augalinių produktų populiarumą, raginame valstybines institucijas apsvarstyti galimybę padidinti augalinių produktų gamybos, prekybos, testavimo ir stebėsenos bendrojoje populiacijoje reguliavimo priežiūrą“, – rašoma tyrime.
Be to, klinikiniai šių papildų veiksmingumo tyrimai nepateikė patikimų įrodymų apie jų naudą, palyginti su rizika, kai jie vartojami didesnėmis dozėmis.
Saugus kiekvieno papildo kiekis priklauso nuo visų receptinių vaistų, kuriuos asmuo gali vartoti, taip pat nuo jo kepenų būklės ir kitų sveikatos sutrikimų. Todėl geriausia, kad saugių dozių rekomendacijos būtų individualizuotos, rašo „New Atlas“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „JAMA Network Open“.
