Per pastaruosius metus padaugėjo „X“ ir tūkstantmečio kartų žmonių, kuriems diagnozuojamas tam tikrų rūšių vėžys – pavyzdžiui, krūties ir skrandžio.
Amerikos vėžio draugijos tyrėjai nustatė, kad kelių iš 34 vėžio rūšių atvejų skaičius didėja su kiekviena nauja karta.
1990 m. gimusiems asmenims tikimybė susirgti kasos, inkstų ir plonosios žarnos vėžiu yra du-tris kartus didesnė nei 1955 m. gimusiems asmenims. Šiandien jaunesnės moterys taip pat du-tris kartus dažniau serga kepenų vėžiu, palyginti su vyresnių kartų moterimis.
Pastebėta, kad jaunesnėse kartose padaugėjo ir devynių kitų vėžio rūšių atvejų. Tai krūties, gimdos, storosios žarnos, skrandžio, tulžies pūslės, kiaušidžių ir sėklidžių vėžys, taip pat išangės vėžys ir Kapoši sarkoma (vėžys, dėl kurio po oda, burnos, nosies ir gerklės gleivinėje, limfmazgiuose ar kituose organuose išauga nenormalių audinių dėmės).
1990 m. gimusių moterų kiaušidžių vėžio atvejų skaičius buvo 12 proc. didesnis, o gimdos vėžio – net 169 proc. didesnis – palyginti su kartomis, kuriose vėžio atvejų skaičius buvo mažiausias.
Jaunesnių kartų atstovų mirčių nuo gimdos, tulžies pūslės, sėklidžių, storosios žarnos ir kepenų vėžio taip pat padaugėjo.
„Remiantis tuo, ką matėme mažesnės apimties tyrimuose, sergamumo vėžiu rodikliai apskritai nestebina, tačiau galbūt labiau stebina tai, kad nustatyta, jog jaunesnių žmonių sergamumo rodikliai nuolat didėja, – sako Vanderbilto universiteto (JAV) medicinos, hematologijos ir onkologijos profesorius Justinas Balko. – Aplinkos ir gyvenimo būdo rizikų, pavyzdžiui, nutukimo, supratimas galėtų turėti didelę įtaką stabdant šį progresavimą. Tačiau tai sudėtingi klausimai, kuriems ištirti, suprasti ir pateikti sprendimą reikia daug pastangų.“
Jis taip pat pažymi, kad diagnostikos technologijų pažanga per daugelį metų gali prisidėti prie to, kad, kaip pranešama, sergamumas vėžiu didėja tarp jaunesnių gyventojų. O tai iš esmės yra teigiamas reiškinys – nes vėžys diagnozuojamas anksčiau.
Tyrimo metodika
Siekdami surinkti tyrime pateiktą informaciją, mokslininkai analizavo daugiau kaip 23 mln. pacientų, kuriems diagnozuotas vėžys, duomenis – ir 7 mln. mirčių nuo 2000–2019 m. duomenis apie mirtingumą.
Duomenys, paskelbti žurnale „Lancet Public Health Journal“, buvo gauti iš Šiaurės Amerikos centrinių vėžio registrų asociacijos ir JAV nacionalinio sveikatos statistikos centro.
Siekdami palyginti skirtingų kartų sergamumo vėžiu rodiklius, tyrimo autoriai apskaičiavo skirtingų grupių sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodiklius, pakoreguotus atsižvelgiant į amžiaus ir laikotarpio poveikį, naudodami penkerių metų intervalus nuo 1920 iki 1990 m.
„Vėžio atvejų skaičiaus padidėjimas šioje jaunesnėje žmonių grupėje rodo vėžio rizikos pokyčius tarp kartų, – teigia tyrimo autorius, Amerikos vėžio draugijos vyresnysis viceprezidentas daktaras Ahmedinas Jemalas. – Jei nebus imtasi veiksmingų intervencinių priemonių populiacijos lygmeniu, ateityje gali padidėti bendra vėžio našta, sustabdant arba atšaukiant dešimtmečius trukusią pažangą kovojant su šia liga.“
Jis pridūrė, kad šie duomenys rodo, jog labai svarbu nustatyti ir šalinti pagrindinius „X“ kartos ir tūkstantmečio kartos gyventojų rizikos veiksnius, kad būtų galima parengti prevencijos strategijas, rašo „Newsweek“.
