Medžiagų toksiškumas vertinamas naudojant medianinę mirtinąją dozę (LD50) – tai kiekis, kurio reikia, kad žūtų 50 proc. tiriamosios populiacijos.
Medianinė mirtinoji natrio chlorido (druskos) dozė (nurijus) yra 3000 miligramų vienam kūno svorio kilogramui – tai reiškia, kad 70 kilogramų sveriančiam žmogui nužudyti reikėtų nuryti maždaug 210 000 miligramų druskos.
Kofeino LD50 yra 192 miligramai vienam kilogramui, o natrio cianido – 6,4 miligramo vienam kilogramui.
Tačiau botulino toksino LD50 yra 1 nanogramas vienam kilogramui – t. y. 70 kilogramų sveriančiam žmogui nužudyti reikėtų tik 0,00007 miligramo. Esant tokiam dideliam toksiškumui, užtektų nuryti mažiau nei 2 kilogramus šios medžiagos, kad būtų nužudytas kiekvienas žmogus Žemėje.
Botulino toksinas
Daugumos medžiagų toksiškumo lygis priklauso nuo to, kaip jos absorbuojamos į organizmą, ir šis lygis gali labai skirtis. Prarijus 1 gramą botulino toksino, jis gali nužudyti 14 000 žmonių, o įšvirkštus tą pačią dozę – 8,3 mln. žmonių.
Užtenka vienos šios medžiagos molekulės, kad būtų sustabdyta vieno neurono veikla, todėl botulino toksinas yra galingiausias iš žinomų neurotoksinų ir jis dažniausiai aptinkamas blogai užkonservuotame maiste, atvirose žaizdose ir kosmetinėse injekcijose – nors ir nepavojingomis dozėmis.
Botulino toksinus gamina Clostridium botulinum – bakterijos, kurios esant mažai deguonies gali gaminti daugybę toksinų. Būtent šie toksinai veikia nervų sistemą – o ne pačios bakterijos.
Botulizmo tipai
C. botulinum sporų paprastai randama dirvožemyje ir jūros ar upės vandenyje, tačiau kai šios sporos patenka į mažai deguonies turinčią aplinką, jos pradeda augti ir gaminti pavojingus toksinus.
Toksinai dažniausiai atsiranda prastai užkonservuotuose maisto produktuose. Jų taip pat galima rasti netinkamai paruoštame ar laikomame maiste – tačiau tiek bakterijas, tiek toksinus gali sunaikinti aukšta temperatūra, todėl būtinai šildykite maistą!
Šie toksinai veikia paralyžiuodami nervų ląsteles, sutrikdydami jų signalus. Per maistą į organizmą patekęs botulino toksinas gali sukelti paralyžių ir kvėpavimo nepakankamumą, o nuovargis, galvos svaigimas, silpnumas ir sunkumas kalbėti yra vieni iš pirmųjų simptomų.
Simptomai paprastai pasireiškia per 12–36 valandas po sąlyčio su organizmu, todėl mirtingumas yra didelis – apie 5–10 proc. atvejų baigiasi mirtimi. Nepaisant to, botulizmo (infekcinės nervų sistemos ligos, sukeliamos botulino toksino) atvejai pasitaiko labai retai ir yra išgydomi, jei diagnozuojami anksti.
Jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams taip pat gresia pavojus susirgti kūdikių botulizmu suvalgius sporomis užteršto maisto – nes jų virškinamojo trakto apsauga dar nėra pakankamai stipri, kad neleistų bakterijoms augti ir gaminti toksinus. Dėl šios priežasties tėvams ir globėjams rekomenduojama nemaitinti medumi jaunesnių nei vienerių metų amžiaus vaikų.
Botulizmas taip pat gali pasireikšti, kai C. botulinum sporos patenka į atviras žaizdas ir dėl anaerobinės aplinkos gaminasi botulino toksinas. Nors ši botulizmo forma pasitaiko retai, ji dažniausiai siejama su piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis – t. y. heroino švirkštimosi – atvejais. Simptomai panašūs į per maistą plintančio botulizmo simptomus, tačiau šiuo atveju simptomai gali pasireikšti šiek tiek vėliau.
Ligą gali sukelti ir įkvėptas toksino aerozolis. Toksinų įkvėpimas yra žymiai pavojingesnis nei jų nurijimas, o rimtai žalai sukelti reikia daug mažesnės dozės.
Dėl savo paralyžiuojančių savybių C. botulinum yra naudojamas kosmetinėse botokso procedūrose. Šioms procedūroms naudojamas stipriai atskiestas A tipo botulino neurotoksinas (onabotulino toksinas A). Jis pirmą kartą buvo panaudotas 1981 m. žmonėms, sergantiems strabizmu (žvairumu), gydyti. Nuo to laiko ši procedūra tapo labiausiai paplitusia kosmetine procedūra visame pasaulyje – nes ji naudojama raukšlių prevencijai ir senėjimui stabdyti.
Parengta pagal „IFLScience“.
