Gegužės mėnesį paskelbtoje analizėje pateikiami visuomenės sveikatos duomenys apie pirmuosius 200 žmonių, kurie šeštajame, septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose nubėgo mylią (1,6 km) per mažiau nei 4 minutes. Kanados ir Australijos mokslininkų grupės duomenimis, šie profesionalūs bėgikai gyveno vidutiniškai beveik penkeriais metais ilgiau nei bendra populiacija.
Šie rezultatai prieštarauja nuomonei, kad per didelis fizinis krūvis ilgainiui turi neigiamą poveikį sveikatai. Žmogaus organizmo spaudimas iki maksimumo iš tikrųjų gali būti naudingas, bent jau kai kuriems žmonėms.
Nors daugybė tyrimų rodo, kad fiziškai aktyvūs asmenys gyvena ilgiau nei neaktyvūs, kol kas neaišku, ar daugiau nei rekomenduojama sportuoti yra naudinga, ar žalinga sveikatai.
Kai kurie mokslininkai mano, kad didelio intensyvumo sportininkų, dalyvaujančių maratonuose ar triatlono varžybose, gyvenimo būdas gali būti pernelyg didelis krūvis širdžiai, todėl jiems gresia didesnė ankstyvos mirties rizika.
Vis dėlto, 2022 m. Harvardo universiteto atlikto tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, kurie mankštinasi daugiau nei rekomenduojama, gali 30 proc. sumažinti mirties riziką – 10 proc. daugiau nei tie, kurie tiesiog laikosi aktyvumo rekomendacijų.
Be to, „Tour de France“ dviratininkų, olimpinių sportininkų ir irkluotojų tyrimai parodė ilgesnę sportininkų gyvenimo trukmę, palyginti su bendra populiacija.
Dabar mokslininkai įrodė, kad šis dėsningumas galioja ir greičiausiems mylios bėgikams.
Sportininkai, kurie mylios distanciją įveikia greičiau nei per 4 minutes, yra unikali populiacija, garsėjanti tuo, kad jų kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos ir raumenų sistemos dirba maksimaliai. Kad pasiektų tokį greitį, bėgikai visą savaitę reguliariai užsiima didelio intensyvumo fizine veikla.
2018 m. kardiologai nustatė, kad pirmieji 20 bėgikų, kurie mylią nubėgo greičiau nei per 4 minutes, gyveno vidutiniškai 12 metų ilgiau nei vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė.
Naujajame tyrime nagrinėjama didesnė atletų grupė trijų dešimtmečių laikotarpiu.
„Nors negalėjome nustatyti daugumos bėgikų mirties priežasties, tyrimai, kuriuose tiriamos „Tour de France“ dviratininkų ir olimpiečių grupės (kuriose yra vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikų), rodo, kad ilgaamžiškumo poveikį pirmiausia lemia sumažėjęs mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir vėžio“, – naujajame tyrime rašo Albertos universiteto (Kanada) kardiologas Stephenas Foulkesas ir jo kolegos.
Komanda priduria, kad jų atliktos analizės rezultatai „dar kartą patvirtina fizinio aktyvumo naudą gyvenimo trukmei, net ir esant tokiam treniruočių lygiui, kokio reikia elitiniams rezultatams pasiekti“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „British Journal of Sports Medicine“.
Parengta pagal „Science Alert“.
