Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) rengia ir koordinuoja antidopingo taisykles bei politiką visose sporto šakose ir šalyse. Tačiau kaip „švarios“ žaidynės užtikrinamos šiais metais?
Kokių dopingo medžiagų ieško institucijos?
WADA (ir jojimą sportus prižiūrinti Fédération Equestre Internationale, FEI) kasmet skelbia atnaujintus draudžiamų medžiagų, skirtų žmonėms ir žirgams, sąrašus. Labiausiai paplitę yra anaboliniai steroidai – pavyzdžiui, trenbolonas ir oksimetolonas – kurie didina raumenų masę ir jėgą. Remiantis WADA ataskaita, 2022 m. jie sudarė 42 proc. teigiamų rezultatų, gautų per sporto varžybas.
Diuretikai sudarė 16 proc. mėginių, kurie neatitiko dopingo testų reikalavimų. Šie preparatai didina šlapimo išsiskyrimą, dėl to mažėja kūno masė, taip pat gali būti naudojami kitų dopingo medžiagų pašalinimui paspartinti.
Stimuliatoriai sudarė 15 proc. teigiamų rezultatų, po jų sekė hormonų ir medžiagų apykaitos moduliatoriai (11 proc.), kanabinoidai (5 proc.) ir peptidiniai hormonai (4 proc.). Kitos medžiagos buvo gliukokortikoidai, beta-2 antagonistai, narkotikai ir beta blokatoriai.
Teigiamų rezultatų gaunama mažiau nei 1 proc. mėginių, praneša WADA.
Ar naujų preparatų kūrimas neatsilieka nuo priemonių jas sukontroliuoti?
Kadangi dopingo medžiagos nuolat tobulėja, tobulėja ir jų aptikimas, sako WADA atstovas. Agentūra bendradarbiauja su farmacijos pramone, „kad neatsiliktų nuo naujausių tendencijų“.
„Mokslas yra svarbiausias veiksnys, skatinantis pažangą kovos su dopingu srityje“, – sako agentūros atstovas spaudai. Jos mokslinių tyrimų programa toliau tiria dopingo vartojimo ir aptikimo metodus, skirtus naudoti olimpinėse žaidynėse ir kituose tarptautiniuose sporto renginiuose. „Inovatyvūs tyrimai padeda nustatyti naujas dopingo tendencijas, naujas medžiagas, naujus dopingo metodus ir naujus aptikimo būdus“, – teigia agentūra.
Be to, specializuotose patalpose visi mėginiai saugomi 10 metų, todėl atsiranda galimybė atlikti vėlesnes analizes – kai technologijos pažengs į priekį. Vėliau nustatyti teigiami rezultatai turės tokias pačias teisines pasekmes kaip ir 2024 m. nustatyti rezultatai.
Sportininko biologinis pasas – nuolatinis elektroninis kiekvieno sportininko įrašas – taip pat gali netiesiogiai parodyti dopingo vartojimo atvejus, nes per tam tikrą laiką pastebimi mėginių pokyčiai. Jame pateikiami kiekvieno sportininko biologiniai žymenys per visą jo sportinę karjerą. Reguliariai atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai leidžia nustatyti, pavyzdžiui, natūralių steroidų, augimo hormonų, hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių kiekį.
Kiekvieno naujo mėginio programinė analizė nustato, ar šie rodikliai neatitinka sportininko normos. Jei taip, mokslo ekspertai atlieka tyrimą, kad atskirtų, ar tai gali būti liga, dopingas, ar nereikšmingas atsitiktinumas.
Pasas ypač naudingas nustatant „kraujo dopingą“ – kai sportininkai švirkščiasi papildomų raudonųjų kraujo kūnelių arba vaistų, kad sustiprintų raudonųjų kraujo kūnelių gebėjimą pernešti daugiau deguonies į raumenis.
O kaip dėl genų dopingo?
CRISPR redaguoti genai jau bandomi kaip medicininė terapija tokių ligų kaip cistinės fibrozės ir Alzheimerio ligos gydymui. Tačiau redaguotus genus taip pat būtų galima įšvirkšti žmonėms ir žirgams, kad būtų pakeista genų raiška ir taip pagerinta individų sportinė veikla.
Siekdama su tuo kovoti, WADA įsteigė Genų ir ląstelių dopingo ekspertų patariamąją grupę, kuri kartu su mokslininkais rengia genų manipuliacijų aptikimo metodus.
Tuo tarpu FEI šiais metais planuoja visiškai atnaujinti savo Žirgų antidopingo ir kontroliuojamų vaistų taisykles, sako federacijos atstovė Caterina Termine.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. ji ketina įvesti nuostatą dėl genų tyrimų. „FEI bendradarbiauja su kitomis žirgų sporto jurisdikcijomis, siekdama užtikrinti, kad būtų įdiegtos optimalios procedūros ir analizės metodai“, – sako C. Termine.
Anglies monoksidas
Ar nerimaujama, kad olimpinių žaidynių dviratininkai gali įkvėpti anglies monoksido, kaip tai pastebėta darant „Tour de France“ lenktynėse?
Naujausi tyrimai rodo, kad reguliariai įkvepiant nedideles anglies monoksido, kuris nėra uždraustas sporte, dozes, gali padidėti deguonies kiekis, kurį sportininko organizmas gali įsisavinti ir panaudoti fizinio krūvio metu (VO₂ max). Tokius tyrimus atliekantys mokslininkai įspėjo apie galimas etines ir saugumo problemas, susijusias su šių toksiškų dujų įkvėpimu.
WADA Draudžiamojo sąrašo ekspertų patariamoji grupė aptarė šį klausimą, tačiau nepasiekė bendro sutarimo, ar šios dujos iš tikrųjų turi rezultatą gerinantį poveikį.
„Šiuo metu tokio teiginio nepatvirtina jokie pakankamai patikimi duomenys. Tačiau visuotinai pripažįstama, kad monoksidą naudoti gali būti pavojinga, todėl nerekomenduojama.“, – teigia organizacija.
Kokie mėginiai naudojami bandymams?
2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių metu mėginius renka ir tiria Tarptautinė tyrimų agentūra.
WADA ir FEI daugiausia reikalauja šlapimo mėginių, nors tam tikrais atvejais – pavyzdžiui, kai nepakanka šlapimo – galima pateikti kraujo mėginius. WADA akredituota Prancūzijos antidopingo laboratorija Orsė mieste tiria visus žmonių mėginius, o FEI arklių mėginius siunčia į Verrières-le-Buisson priemiestyje esančią Žirgų lenktynių laboratoriją.
Kiti biologiniai mėginiai – pavyzdžiui, plaukų ir nagų – nėra oficialių antidopingo programų dalis. Tačiau Strasbūro (Prancūzija) Teisinės medicinos instituto atstovas Pascalis Kintzas mano, kad jie turėtų būti imami, nes priešingai nei kraujo ir šlapimo mėginiai, jie gali parodyti ilgesnę medžiagų vartojimo istoriją.
Ne visos molekulės patenka į plaukus ir nagus, o teigiamo rezultato riba yra šiek tiek aukštesnė. Nepaisant to, laboratoriniais tyrimais galima aptikti aptinkamų medžiagų, jei tik yra plaukai ar nagai, sako P. Kintzas.
Pavyzdžiui, plaukai auga maždaug 1 cm per mėnesį. Todėl mokslininkai gali aptikti medžiagas kiekviename sruogos centimetre ir taip apytiksliai nustatyti, kada ir kaip dažnai buvo vartojama dopingo medžiaga.
Pavyzdžiui, P. Kintzas sako, kad kartais teigiamas šlapimo testas gali būti atliktas suvalgius jautienos, užterštos augimo hormonais, tačiau plaukų analizė gali parodyti, kad tai tikras dopingo vartojimas. Plaukų mėginiuose taip pat galima atskirti dopingo vartojimą nuo atsitiktinio užteršimo bučiuojantis ar kitaip intymiai bendraujant su tokias medžiagas vartojančiais partneriais.
Šiuo metu WADA į savo politiką nėra įtraukusi plaukų ar nagų tyrimų – ir jų nepriiminės vien tam, kad panaikintų šlapimo ar kraujo testus, sako agentūra.
Nepaisant to, sportininkai gali pasinaudoti plaukų analize, kad teismuose galėtų kovoti su teigiamais dopingo testo rezultatais, sako P. Kintzas.
Priešingai, FEI atlieka žirgų plaukų mėginių tyrimus – konkrečiais atvejais, susijusiais su teigiamais šlapimo ar kraujo testo rezultatais.
Parengta pagal „New Scientist“.
