Skausmo tyrimams ilgą laiką trukdė eksperimentų planavimas, kai net atliekant tyrimus, kurie yra „dvigubai akli“ ir atliekami atsitiktinės atrankos būdu, vis tiek bus pastebėta, kad tie, kurie gavo placebo, praneša apie tam tikrą palengvėjimą nuo nežinomo vaisto. Tačiau iki šiol mokslininkai nežinojo, kas vyksta smegenyse, kai tai nutinka.
Tyrime, kuriam vadovavo Šiaurės Karolinos universiteto (UNC) Medicinos mokyklos mokslininkai kartu su Stanfordo, Howardo Hugheso medicinos instituto ir Alleno smegenų mokslo instituto mokslininkais, iš smegenų žievės į smegenėles besidriekiantis kelias atskleidžia, kaip žmogus gali pajusti skausmo sumažėjimą be jokio analgetiko įsikišimo.
„Tai, kad smegenų žievės neuronai bendrauja su tiltu ir smegenėlėmis ir reguliuoja skausmo slenkstį pagal mūsų lūkesčius, yra visiškai netikėta, atsižvelgiant į mūsų ankstesnį supratimą apie skausmo grandinę, ir nepaprastai įdomu, – sakė Gregas Scherreris iš UNC Medicinos mokyklos. – Mūsų rezultatai atveria galimybę aktyvuoti šį kelią kitomis terapinėmis priemonėmis – pavyzdžiui, vaistais ar neurostimuliacijos metodais, kad būtų galima gydyti skausmą.“
Tyrėjai, naudodami vaizdus, pirmiausia nustatė tas smegenų sritis, kuriose padidėjo aktyvumas, tačiau nebuvo aišku, kas tiksliai vyksta – tik tai, kad kažkas tikrai vyksta. Tada jie atliko sudėtingą tyrimą su pelėmis, kad išsiaiškintų, kokie mechanizmai veikia.
Atlikę tyrimą su pelėmis, mokslininkai nustatė, kad išilgai kelio nuo priekinės smegenų dalies per smegenų tilto sritį iki galinių smegenėlių neuronai ir sinapsės labai suaktyvėjo, kai buvo tikimasi skausmo malšinimo – nepriklausomai nuo to, ar buvo vartojami tikri vaistai.
Nagrinėdami ACC žievę, kuri skausmo tyrimuose buvo siejama su placebo poveikiu, mokslininkai paslapčiai atskleisti pasitelkė kelis metodus: genetiškai pažymėtus neuronus, vaizdus, skirtus stebėti kalcio kiekį neuronuose, vienos ląstelės RNR sekos nustatymo metodus, elektrofiziologinius įrašus ir optogenetiką.
Tyrėjai nustatė, kad pelėms gavus nekenksmingą vaisto dozę, vietoj skausmo malšinimo rostriniai ACC neuronai signalizavo į smegenų tilto branduolį, kuris anksčiau nebuvo susijęs su skausmu ar skausmo malšinimu – o šiame kelyje buvo aktyvuoti kiti signalai.
„Čia yra nepaprastai daug opioidinių receptorių, o tai patvirtina, kad jie atlieka skausmo moduliacijos vaidmenį, – pasakoja G. Scherreris. – Kai slopinome šio kelio aktyvumą, supratome, kad sutrikdėme placebo analgeziją ir sumažinome skausmo slenkstį. O tada, kai nesant placebo sąlygojimo, suaktyvindavome šį kelią, sukeldavome skausmo sumažėjimą.“
Mokslininkai nustatė, kad didelės, į šakas panašios Purkinje ląstelės smegenėlėse atkartojo aktyvumą, pastebėtą pradinėje neuronų sužadinimo srityje, ACC. Tai patvirtino, kad smegenėlėms tenka svarbus vaidmuo perduodant pranešimus apie skausmą.
Šie rezultatai ne tik išsprendžia neurologinį galvosūkį ir paneigia bet kokią mintį, kad placebo efektas yra „tik jūsų galvoje“ (nors, tiesiogine prasme, taip ir yra). Tyrėjai mano, kad tai gali padėti rasti naujų būdų malšinti skausmą (įskaitant lėtinių sutrikimų) kuriuos efektyviai gydyti yra sudėtinga, gydymą.
„Visi žinome, kad mums reikia geresnių būdų lėtiniam skausmui gydyti, ypač gydymo būdų, neturinčių žalingo šalutinio poveikio ir priklausomybę sukeliančių savybių, – teigia G. Scherreris. – Manome, kad mūsų rezultatai atveria duris į šį naują nervinį skausmo kelią, kad žmonės būtų gydomi kitokiu, bet galbūt veiksmingesniu būdu.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature“.
Parengta pagal „New Atlas“.
