Gabone dirbanti mokslininkų grupė teigia, kad giliai uolienose aptiko įrodymų, liudijančių, jog prieš 2,1 mlrd. metų susidarė palankios aplinkos sąlygos gyvūnijai. Tačiau jie sako, kad šie organizmai apsiribojo tik vidine jūra, neišplito visame pasaulyje – ir galiausiai išnyko.
Šios idėjos labai skiriasi nuo įprastinio mąstymo – ir ne visi mokslininkai su jomis sutinka.
Dauguma ekspertų mano, kad gyvūnija prasidėjo maždaug prieš 635 mln. metų. Tyrimai prisideda prie tebesitęsiančių diskusijų, ar iki šiol nepaaiškinti dariniai, rasti Francevilyje (Gabone, Afrikoje) iš tikrųjų yra fosilijos, ar ne.
Mokslininkai nagrinėjo uolienas aplink darinius siekdami išsiaiškinti, ar jose yra tokių maistinių medžiagų, kaip deguonis ir fosforas, kurios galėjo palaikyti gyvybę.
Kardifo universiteto profesorius Ernestas Chi Fru dirbo su tarptautine mokslininkų komanda. Jis BBC sakė, kad jei jo teorija teisinga, šios gyvybės formos turėjo būti buvusios panašios gleivūnus – vienaląsčius organizmus be smegenų, kurie dauginasi sporomis.
Tačiau tyrime nedalyvavęs Londono universitetinio koledžo profesorius Grahamas Shieldsas sako turįs tam tikrų abejonių.
„Nesu prieš mintį, kad prieš 2,1 mlrd. metų buvo daugiau maistinių medžiagų, bet nesu įsitikinęs, kad tai galėjo lemti sudėtingos gyvybės diversifikaciją“, – sako jis, teigdamas, kad reikia daugiau įrodymų.
Prof. Chi Fru sako, kad jo darbas padėjo įrodyti idėjas apie gyvybę Žemėje sukuriančius procesus.
„Mes sakome: žiūrėkite, čia yra fosilijų, yra deguonies – tai paskatino pirmųjų sudėtingų gyvų organizmų atsiradimą, – kalba jis. – Matome tą patį procesą kaip ir Kambro periode, prieš 635 mln. metų – tai padeda tai pagrįsti. Tai padeda mums galiausiai suprasti, iš kur mes visi atsiradome“.
Pirmoji užuomina, kad sudėtinga gyvybė galėjo atsirasti anksčiau, nei manyta iki šiol, pasirodė maždaug prieš 10 metų, kai buvo atrasta vadinamoji Francevilio formacija. Prof. Chi Fru ir jo kolegos teigė, kad šis darinys buvo sudarytas iš fosilijų, liudijančių apie gyvybę, kuri galėjo „vingiuoti“ ir judėti savo noru. Šiems atradimams ir tada pritarė ne visi mokslininkai.
Siekdami rasti daugiau įrodymų savo teorijoms pagrįsti, profesorius Chi Fru ir jo komanda dabar analizuoja nuosėdų mėginius, paimtus iš uolienos Gabone.
Uolienų cheminė sudėtis parodė, kad prieš pat darinio atsiradimą buvo susikūrusi gyvybės „laboratorija“. Tyrėjai mano, kad didelis deguonies ir fosforo kiekis susidarė po vandeniu susidūrus dviem žemyninėms plokštėms – ir dėl to prasidėjus vulkaniniam aktyvumui. Susidūrimas atkirto vandens atkarpą nuo likusių vandenynų ir taip susidarė „maistingųjų medžiagų turtinga seklioji vidaus jūra“.
Prof. Chi Fru sako, kad šioje apsaugotoje aplinkoje buvo tinkamos sąlygos fotosintezei – todėl vandenyje atsirado daug deguonies.
„Tai galėjo suteikti pakankamai energijos, kad būtų galima padidinti kūno dydį ir sudėtingesnę elgseną, kuri būdinga primityvioms, į primityvius gyvūnus panašioms gyvybės formoms, kokias randame šio laikotarpio fosilijose“, – sako jis.
Tačiau tyrėjas teigia, kad izoliuota aplinka taip pat lėmė gyvybės formų išnykimą – nes trūko naujų maistinių medžiagų, kad būtų galima palaikyti maisto atsargas.
Tyrime nedalyvavęs JAV Gamtos istorijos muziejaus doktorantas Eliasas Rugenas sutinka su kai kuriomis išvadomis – sakydamas, kad akivaizdu, jog „vandenynų anglies, azoto, geležies ir fosforo ciklai darė kažką šiek tiek beprecedenčio šiuo Žemės istorijos laikotarpiu“.
„Niekas nesako, kad sudėtinga biologinė gyvybė negalėjo atsirasti ir klestėti jau prieš 2 mlrd. metų“, – sako jis. Tačiau priduria, kad teorijoms pagrįsti reikia daugiau įrodymų.
Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „Precambrian Research“.
Parengta pagal BBC.
