Žemės orai darosi vis keistesni – ir štai kas tai nulemia

Tokių orų reiškinių būta ir anksčiau – tačiau problema ta, kad dabar jie vyksta vis dažniau ir kur kas didesniu mastu.

Ne paslaptis, kad Žemės klimatas per 4,5 mlrd. metų istoriją labai pasikeitė. Gamtoje jau būta ir šiltesnių, ir šaltesnių sąlygų. Tačiau dėl dabartinio pokyčių tempo gyvajam pasauliui kyla pavojus.

„Kiekvienas iš mūsų, kad ir kur gyventume, šiandien patiriame klimato kaitos poveikį“, – teigia K. Hayhoe. Kai kurie iš mūsų gali net nežinoti, kokį poveikį klimato kaita daro mūsų kasdieniam gyvenimui. Ar mums patinka, ar ne, bet tai veikia mus visus – nuo to, kaip dėl ekstremalesnių oro sąlygų didėja būsto draudimo įkainiai, maistas tampa mažiau maistingas, o geriamojo vandens palaipsniui mažėja.

Vienas iš svarbių tiesioginių klimato kaitos padarinių – ekstremalių orų reiškinių padažnėjimas, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei ir kurie turi didžiulį ekonominį poveikį. Remiantis 2023 m. žurnale „Nature“ paskelbtu moksliniu straipsniu, ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, kuriuos galima priskirti klimato kaitai, pasauliui kasmet kainuoja 143 mlrd. dolerių, iš kurių didžiąją dalį (63 proc.) sudaro žmonių gyvybių praradimas.

Tačiau kodėl Žemės orai darosi vis keistesni?

Pradėkime nuo vieno akivaizdžiausių klimato kaitos padarinių – karščio bangų. Pasauliui šylant, karščio bangos ne tik dažnėja, bet ir stiprėja.

Neseniai per karščio bangą JAV vakarinėje pakrantėje Las Vegase buvo pasiektas šalies visų laikų temperatūros rekordas – 49 laipsniai pagal Celsijų. Per šią ekstremalią karščio bangą, kai temperatūra buvo net 20 laipsnių aukštesnė už vidutinę šiam metų laikui, apie 36 mln. žmonių gavo įspėjimus.

Saudo Arabijoje per kasmetinę hadžo piligrimystę, kuri sutapo su itin didele karščio banga, žuvo daugiau kaip 1300 žmonių. Pasak BBC, Didžiojoje mečetėje Mekoje buvo užfiksuota 52 laipsnių pagal Celsijų temperatūra. Graikijoje ką tik užfiksuota anksčiausia šalyje karščio banga, nuo kurios mirė keli turistai, tarp jų – ir žinomas britų televizijos ir radijo laidų vedėjas. Tuo tarpu šiaurės Indiją alina didžiausi kada nors patirti karščiai – pranešama 49 laipsnių pagal Celsijų temperatūrą. Vasaros Indijoje yra žinomos kaip karštos ir drėgnos, tačiau šiemet karščio bangos ilgesnės, intensyvesnės ir daug dažnesnės, teigia BBC.

Karščio bangos kyla tada, kai aukšto slėgio atmosferos sistema juda žemyn ir stumia šiltą orą link žemės. Šiuo metu susiduriame su problema, kad planetai šylant aukšto slėgio sistemos stiprėja, todėl susidaro užburtas ratas.

„Kuo šilčiau, tuo stipresnė aukšto slėgio sistema, o kuo stipresnė aukšto slėgio sistema, tuo šilčiau“, – aiškina K. Hayhoe.

Dar vienas šalutinis šiltėjančio pasaulio produktas – šiltesnėje atmosferoje susikaupia daugiau vandens garų. Kai drėgmės prisotintas oras pereina virš sausumos arba susilieja į audros sistemą, gali iškristi daugiau kritulių – pavyzdžiui, smarkesnės liūtys ar pūgos.

Atmosferos upės yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kai kalbama apie gausius kritulius. Atmosferos upė – tai garų upė danguje. Kai viena iš jų priartėja prie kalno, oras priverstas kilti aukštyn. Taip oras atvėsta, o vanduo kondensuojasi ir iškrenta lietaus pavidalu.

„Taigi, atmosferos upės stiprėja ir didėja, nes jos surenka daug daugiau vandens garų. Juk kuo šilčiau, tuo daugiau vandens išgaruoja iš vandenyno“, – aiškina mokslininkė.

Pasaulinių orų prognozių duomenimis, 2023/2024 m. rudens ir žiemos sezonais Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos iškrito apie 20 proc. daugiau kritulių.

Šiais metais liūtys ir potvyniai jau nusiaubė visą pasaulį ir panašu, kad greitai nesiliaus. Gegužės mėnesį Afganistaną užklupo katastrofiškas potvynis, per kurį Baglano, Tacharo ir Badachšano provincijose žuvo daugiau kaip 300 žmonių. Birželį smarkios liūtys nusiaubė Šveicariją, Prancūziją ir Italiją, sukeldamos žemės nuošliaužas ir potvynius – pranešama, kad žuvo mažiausiai septyni žmonės. Indijoje, Nepale ir Bangladeše didelio masto potvyniai nėra neįprastas reiškinys musonų sezono metu, tačiau šiemet dėl neįprastai anksti prasidėjusių gausių kritulių iki šiol žuvo daugiau kaip 40 žmonių. Neįprastai stipri audra šią savaitę sukrėtė ir Lietuvą.

Uraganai ir taifūnai yra oro reiškinių, vadinamų tropiniais ciklonais, rūšis. Pasak JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA), atogrąžų ciklonas yra bendras terminas, apibūdinantis besisukančią, organizuotą debesų ir perkūnijų sistemą, kuri kyla virš tropinių ar subtropinių vandenų ir turi uždarą žemo lygio cirkuliaciją. Kai vėjo greitis pasiekia 120 kilometrų per valandą ar daugiau, tropinis ciklonas klasifikuojamas kaip uraganas, taifūnas arba atogrąžų ciklonas – priklausomai nuo audros kilmės vietos.

Terminas „uraganas“ vartojamas Šiaurės Atlanto, centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Šiaurės vakarų Ramiajame vandenyne esantiems panašiems reiškiniams apibūdinti vartojamas terminas „taifūnas“, o pietų Ramiajame vandenyne ir Indijos vandenyne – bendras tropinio ciklono terminas.

Nepriklausomai nuo pavadinimo, šios audros unikalios tuo, kad jas sukelia šiltas vandenyno vanduo.

Planetos vandenynai yra ypač pažeidžiami klimato kaitos ir mūsų šiltėjančio pasaulio. „90 proc. klimato sistemoje sulaikomos papildomos šilumos patenka į vandenyną, o ne į atmosferą“, – pasakoja K. Hayhoe. Tai reiškia, kad esama daug energijos, galinčios sužadinti stipresnes audras. Todėl daug didesnė dalis audrų dar labiau sustiprėja ir virsta uraganais, taifūnais ir atogrąžų ciklonais.

„Audros ne tik greičiau stiprėja, bet ir lėčiau juda. Todėl jos ilgiau užsibūna ir išpila daug daugiau lietaus“, – teigia K. Hayhoe.

2017 m. JAV praūžęs uraganas Harvey buvo pirmasis didelis uraganas, nusiaubęs JAV ir mokslininkams suteikęs galimybes apskaičiuoti, kokią įtaką šiam įvykiui turėjo klimato kaita. Mokslininkai nustatė, kad dėl klimato kaitos virš Hiustono (Teksaso valstija) uragano metu iškritusių kritulių tikimybė buvo tris kartus didesnė ir 15 proc. intensyvesnė.

Dar vienas svarbus klimato kaitos poveikis – dažniau kylantys dideli miškų gaisrai. Kaip rašo „Independent“, per pirmuosius tris 2024 m. mėnesius vien JAV miškų gaisrai sunaikino daugiau kaip 7000 kvadratinių kilometrų žemės.

Nors dauguma gaisrų tankiai apgyvendintose teritorijose kyla dėl atsitiktinio žmogaus efekto (netyčinio padegimo), juos dar labiau sustiprina klimato kaita, ypač karštesni ir sausesni orai.

„Įsivaizduokite, kad netyčia numetate degtuką į drėgnos medienos krūvą. Kas atsitiks? Nelabai kas. Įsivaizduokite, kad aplink medieną yra sniego – nieko neatsitiks, – aiškina K. Hayhoe. – O dabar įsivaizduokite, kad degtuką numetate į sausų medžių krūvą, kuri savaitėmis ar net mėnesiais buvo kepinama dideliame karštyje. Štai kodėl matome, kad didėja gaisrų išdegintas plotas ir didelių gaisrų skaičius.“

Miškų gaisrų sezonai taip pat prasideda anksčiau – ir trunka ilgiau. Pavyzdžiui, šių metų miškų gaisrų sezonas Kanadoje prasidėjo vasarį, kaip ir pernai. Tačiau anksčiau jis prasidėdavo tik kovą.

Praėjusiais metais (2023 m.) Kanadoje gaisrų sezonas buvo kaip niekad gaus – daugiau kaip 6500 gaisrų išdegino apie 180 000 kvadratinių kilometrų plotą. Žvelgiant iš perspektyvos, bendras 2023 m. išdegęs plotas aštuonis kartus viršijo 40 metų vidurkį, skelbia BBC.

Ir deja, dėl klimato kaitos šis pražūtingas scenarijus taps vis dažnesniu.

Skirtingai nei JAV miškų gaisrai, daugumą gaisrų šiauriniuose miškuose sukelia žaibai, o ne žmonės. Mokslininkai prognozuoja, kad dėl kiekvieno pasaulinio atšilimo laipsnio žaibų dažnumas padidės 11–31 proc., rašo BBC. Taip yra todėl, kad šiltesniame ore gali būti daugiau drėgmės – maždaug 7 proc. daugiau per vieną atšilimo laipsnį. Drėgmė yra pagrindinė perkūnijos vystymosi sudedamoji dalis, todėl kuo daugiau drėgmės ore, tuo didesnė perkūnijų ir jas lydinčių žaibų tikimybė.

2024 m. gegužę oro bendrovės „Singapore Airlines“ skrydžio metu kilo didelė turbulencija, kurios metu vienas žmogus mirė nuo įtariamo širdies smūgio, o keli kiti buvo sunkiai sužeisti. Tą patį mėnesį „Qatar Airways“ skrydis iš Dohos į Airiją patyrė stiprią turbulenciją virš Turkijos, per kurią buvo sužeista 12 žmonių. 2024 m. liepą dešimtys žmonių buvo sužeisti, kai „Air Europa“ skrydį užklupo stipri turbulencija – skrydžiui iš Ispanijos į Urugvajų teko priverstinai leistis Brazilijoje.

Keliaujantiems lėktuvu šiek tiek turbulencijos yra įprastas dalykas. Tačiau pastaruoju metu padažnėję rimti incidentai verčia žmones susimąstyti, ar dėl to kalta klimato kaita.

Sunku tiesiogiai kaltinti klimato kaitą, tačiau yra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl jos gali padidėti turbulencijos rizika, rašo BBC.

Kelionėms lėktuvais įtakos turi dvi pagrindinės oro turbulencijos rūšys: vieną jų sukelia audros, o kita vadinama „gero oro“ turbulencija.

Tikėtina, kad perkūnijų sukeliamos turbulencijos dažnės – nes, kaip jau buvo aptarta anksčiau, dėl klimato kaitos dažnėja perkūnijos. Tačiau šio tipo turbulencijos pilotams kelia mažiau problemų, nes yra susijusios su audromis, todėl ją lengviau prognozuoti.

Kita turbulencijos rūšis – „gero oro“ turbulencija, dar vadinama „nematoma turbulencija“, yra labai nenuspėjama ir yra viena didžiausių su oro sąlygomis susijusių aviacijos incidentų priežasčių. Tikimasi, kad dėl klimato kaitos jos dažnės, o pagal konkrečius klimato kaitos scenarijus iki 2050 m., palyginti su ankstesniais laikotarpiais, jos galės pasitaikyti keturis kartus dažniau.

„Kad ir kur pasaulyje žvelgtume, matome, kad dėl klimato kaitos šie meteorologiniai reiškiniai tampa vis didesni ir kelia pavojų mums visiems“, – apibendrina K. Hayhoe.

Tačiau nors neigiamų klimato kaitos naujienų jūroje gali būti sunku rasti teigiamų dalykų, pastebima, kad vis dėlto tendencijos keičiasi. Žmonės vis dažniau suvokia klimato kaitos poveikį ir rimtumą. Tačiau vis dar neaišku, ar šis supratimas plinta pakankamai greitai – aišku tik tai, kad visi esame atsakingi už klimato kaitą ir turime imtis veiksmų jai sušvelninti, rašo „Live Science“.