Vis dėlto praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje atliktas tyrimas, pagrįstas Barselonos olimpinių žaidynių sportininkų emocijų analize, parodė, kad bronzos medalių laimėtojai patyrė daugiau teigiamų emocijų nei sidabro medalių laimėtojai – nors laimingiausi, žinoma, buvo aukso medalių laimėtojai.
Populiariausias paaiškinimas yra tas, kad sidabro medalininkai naudoja specifinį „kontrafaktinį mąstymą“ – t. y. jie gailisi, kad nepasiekė to, ką galbūt būtų galėję pasiekti, jei tik būtų šiek tiek labiau pasistengę.
Trečiąją vietą užėmusieji, priešingai, lygina save su užėmusiais žemesnes pozicijas ir jaučia palengvėjimą, kad jiems išvis pavyko iškovoti medalį.
2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse atliktas tyrimas, atrodo, patvirtino šį paaiškinimą – kuo geriau pasirodė aukso ir bronzos medalių laimėtojai, tuo laimingesni jie atrodė.
Tačiau taip nebuvo tarp tų, kurie užėmė antrąją vietą – galbūt todėl, kad kuo geresnis buvo jų pasirodymas, tuo labiau jie apgailestavo, kad nelaimėjo.
Atlikus Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių sportininkų tyrimą, nustatyta, kad sidabro ir bronzos medalių laimėtojų laimės rodikliai skiriasi nežymiai, tačiau pokalbių po varžybų analizė patvirtino, kad iš tikrųjų labai apmaudu likti antram – sidabro medalininkai daug dažniau kalbėjo apie tai, ko jie galėjo pasiekti.
Parengta pagal „BBC Science Focus“.
