„Žmonės turi skeptiškai vertinti teiginius, kuriuos daugelį metų kurstė alkoholio pramonė, – sako Timas Stockwellas iš Viktorijos universiteto Kanadoje. – Akivaizdu, kad jie yra labai suinteresuoti reklamuoti savo produktą kaip kažką, kas padės jums gyventi ilgiau, o ne kaip kažką, kas sukels jums vėžį.“
Nors saikingo alkoholio vartojimo rizika yra nedidelė, žmonėms reikėtų pasakyti, kad jis nėra naudingas, teigia tyrėjas. „Galbūt tai nėra taip rizikinga, kaip daugelis kitų dalykų, kuriuos darote, tačiau svarbu, kad vartotojai būtų informuoti, – sako jis. – Manau, taip pat svarbu, kad gamintojai būtų priversti įspėjamaisiais užrašais informuoti vartotojus apie riziką.“
Geriausias būdas įvertinti alkoholio poveikį būtų atsitiktine tvarka priskirti žmones vaikystėje gerti arba negerti alkoholio ir stebėti jų sveikatą bei alkoholio vartojimą visą likusį gyvenimą. Kadangi tokių tyrimų atlikti neįmanoma, mokslininkai turi klausinėti žmonių apie jų alkoholio vartojimo įpročius ir stebėti juos daug trumpesnį laiką.
Iki 2000-ųjų daugybė tokių tyrimų parodė, kad ryšys tarp alkoholio vartojimo ir rizikos mirti tam tikrame amžiuje sudaro J formos kreivę. Tai reiškia, kad jei žmonės gėrė nedaug, jų rizika mirti nuo bet kokios priežasties šiek tiek sumažėjo – palyginti su negeriančiaisiais – bet jei gėrė daugiau, rizika smarkiai padidėjo.
T. Stockwellas sako, kad tuo metu buvo įsitikinęs, jog mokslinė viso šito reikalo pusė jau yra išspręsta. Tačiau nuo to laiko jis ir kiti įrodė, kad tokie tyrimai turi didelių trūkumų.
Pagrindinė problema yra ta, kad juose dažnai nelyginami žmonės, kurie niekada nevartojo alkoholio – ir tie, kurie jį vartojo. Vietoj to daugelyje tyrimų lyginami žmonės, kurie nebevartoja alkoholio – su tais, kurie vis dar vartoja. Žmonės, kurie atsisako alkoholio, ypač vėlesniame amžiuje, dažnai tai daro dėl to, kad turi sveikatos problemų, sako tyrėjas, todėl saikingai geriantys žmonės, palyginti su jais, atrodo sveikesni.
Kai kuriuose tyrimuose teigiama, kad šiuo metu alkoholį vartojantys asmenys lyginami su niekada alkoholį nevartojusiais asmenimis, tačiau pastarosios grupės apibrėžimai dažnai apima ir retkarčiais alkoholį vartojančius asmenis, sako T. Stockwellas. Pavyzdžiui, viename tyrime žmonės buvo laikomi visą gyvenimą nevartojančiais alkoholio, net jei jie kasmet išgerdavo iki 11 kartų.
„Mūsų nuomone, didžiojoje daugumoje tyrimų šis galimas šališkumo šaltinis nenagrinėjamas, – sako mokslininkas. – Kad būtų aišku, žmonės bandė su tuo kovoti. Nemanome, kad jie tinkamai su tuo susidorojo“.
Iš tikrųjų jo komanda nustatė, kad tik šešiuose iš 107 peržiūrėtų tyrimų šie šališkumo šaltiniai buvo tinkamai išnagrinėti – ir nė viename iš šių šešių tyrimų nenustatyta, kad saikingai vartojant alkoholį rizika sumažėja.
„Iš [aukštos kokybės] tyrimų matyti, kad ryšys yra tiesinis, – teigia T. Stockwellas. „Kuo daugiau geriate, tuo didesnė rizika susirgti širdies ligomis – o tai, žinoma, yra pagrindinė problema, nors mūsų tyrimuose nagrinėjamas mirtingumas dėl visų priežasčių.“
Apžvalga labai aiškiai rodo, kad prastesnės kokybės tyrimai dažniau rodo teigiamą poveikį, sako Britanijos dietologų asociacijos atstovas Duane'as Melloras.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad joje neatsižvelgiama į socialinius saikingo alkoholio vartojimo aspektus. „Sveikiau bendrauti nevartojant alkoholio, tačiau laiko praleidimo su kitais nauda vis tiek gali būti didesnė už riziką, kylančią dėl vieno ar dviejų alkoholio vienetų suvartojimo, – sako jis. – Iššūkis yra galbūt tokiu būdu apriboti alkoholio vartojimą“.
