Kraupios istorinės katastrofos detalės: ugnikalnio išsiveržimą išgyvenusius žmones pražudė kita paslaptinga jėga

2024 m. liepos 28 d. 22:40
Lrytas.lt
Pompėjų katastrofa iki šiol buvo siejama su vulkaninių reiškinių poveikiu. Tačiau, pasak tyrėjų, nebuvo atsižvelgta į galimą seisminio aktyvumo, kuris gali lydėti sprogstamuosius išsiveržimus, vaidmenį.
Daugiau nuotraukų (1)
Iki šiol buvo manoma, kad kai 79 m. išsiveržė pietų Italijoje esantis didžiulis Vezuvijaus ugnikalnis, gyventojai nespėjo pabėgti ir juos  visiems laikams palaidojo pelenų bei uolienų srautai. Tačiau nauji tyrimai atskleidė, kad kai kurie žmonės išgyveno, tačiau juos pražudė kita gamtos jėga.
Įvykus ugnikalnio išsiveržimui 18 valandų ant miesto krito pelenų ir uolienų dalelių lietus. Pelenams sukietėjus į apsauginį apvalkalą aplink jų kūnus, romėnai buvo įšaldyti laike.
Tačiau du skeletai, rasti tyrinėjant vieną iš miesto namų, buvo palaidoti ne po pelenų sluoksniu, o virš jo. Abu vyrai, maždaug 50 metų amžiaus, buvo patyrę stiprių lūžių ir traumų – o tai dar labiau suglumimo mokslininkus.
Atrodė, kad nė vienas iš jų nemirė nuo prisikvėpavimo pelenais ar didelio karščio. Vietoje to, panašu, juos sutraiškė staiga sugriuvusi didelė siena.
„Trūksta visų požymių, liudijančių apie įvykusį vulkaninį reiškinį – ypač požymių, paprastai aptinkamų per kasinėjimus netoli Vezuvijaus. Turėjo būti kitoks paaiškinimas“, – sakė vienas iš autorių dr. Mauro Di Vito.
Dabar Italijos nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto ir Pompėjų archeologinio parko ekspertai mano žinantys, kad Vezuvijaus išsiveržimą išgyvenę Pompėjų gyventojai mirė, nes prasidėjo stiprūs žemės drebėjimai.
„Žmonės, kurie nepabėgo iš savo slėptuvių, galbūt buvo prispausti žemės drebėjimo sukeltų pastatų griūčių. Toks likimas ištiko du mūsų rastus asmenis“, – sako viena iš tyrimo autorių, antropologė, Pompėjų archeologinio parko Taikomųjų tyrimų laboratorijos vadovė Valeria Amoretti.
Tirti žemės drebėjimų, įvykusių maždaug tuo pačiu metu kaip ir ugnikalnio išsiveržimas, poveikį nėra lengva. Iš esmės taip yra todėl, kad sunku atskirti, kokie padariniai pasireiškė dėl vulkaninių, o kokie dėl seisminių reiškinių. Tai gali reikšti, kad vulkaninių reiškinių poveikis užgožia žemės drebėjimų poveikį arba atvirkščiai.
„Šie sudėtingi reiškiniai yra tarsi dėlionė, kurios visos dalys turi įeiti į vieną visumą, kad išsiaiškintume visą paveikslą, – sakų žurnale „Frontiers in Earth Science“ paskelbto straipsnio pagrindinis autorius dr. Domenico Sparice. – Mūsų tyrime pirmą kartą aptikta įrodymų, kad didelis seisminis aktyvumas sukėlė pastatų griūtis ir žmonių žūtį.“
Parengta pagal „BBC Science Focus“ ir „Newsweek“.
archeologijasenovės RomaPompėja
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.