Ši prielaida grindžiama tuo, kad laiptinė Džoserio piramidė, pastatyta prieš 4500 metų kaip egiptiečių faraono laidojimo vieta Sakkaros nekropolyje, yra netoli dviejų dabar išdžiūvusių kanalų, tikriausiai kadaise buvusių aktyvių vandens kelių. Jais į piramidės statybvietę galėjo patekti kritulių nuotėkis ir Nilo upės vanduo, o centrinė vertikali šachta galėjo būti ne kartą užtvindyta, o paskui nusausinta – kad būtų galima pakelti ir nuleisti plūduriuojantį medinį keltuvą.
„Manome, kad akmenys į piramidę buvo atgabenti hidrauliniu keltuvu – po to, kai jie buvo pakelti šachtoje“, – sako Xavieras Landreau iš privataus archeologinių tyrimų instituto „Paleotechnic“ Prancūzijoje.
Landreau ir jo kolegos, išanalizavę vietovės hidrologinius ir geologinius ypatumus, įrodė, kad per 20–30 piramidės statybos metų joje galėjo būti sukaupta nuo 4 mln. iki 54 mln. kubinių metrų vandens. Rezultatai paskelbti žurnale „PLOS ONE“.
Vanduo galėjo tekėti per netoliese esantį stačiakampį aptvarą, vadinamą Gisr el-Mudir – kad būtų išfiltruotas smėlį – ir tik tada patekdavo į Giliąją tranšėją – didžiulį 410 m ilgio kanalą netoli laiptuotosios piramidės vietos. Šis kanalas galėjo būti „milžiniška požeminė cisterna“ su keliais skyriais, įskaitant vieną, sutampantį su piramidės centrine šachta, sako vienas iš tyrimo autorių Guillaume'as Pitonas iš Grenoblio Alpių universiteto Prancūzijoje.
Pasak Kembridžo universiteto mokslininkės Judith Bunbury, mintis, kad senovėje laiptuotosios piramidės vietoje buvo daugiau vandens, paremta kai kuriais ankstesniais moksliniais tyrimais. Tačiau ji įspėja, kad trūksta įrodymų apie galimą hidraulinio keltuvo technologiją.
„Jei jų interpretacija teisinga, keista, kad ši sistema ir toliau nebuvo naudojama kitur, ir kad nėra žinomų tokios sistemos brėžinių, kai sienų tapyboje ir reljefuose taip ryškiai užfiksuota tiek daug kitų inžinerinių sprendimų ir procesų“, – sako tyrėja.
Tyrime taip pat nutylima, kad laiptuotoji piramidė buvo eksperimentinis statinys, kurio aukštis ir plotas statybų metu tik palaipsniui didėjo, sako Davidas Jeffreysas, anksčiau dirbęs Londono universitetiniame koledže. „Daug labiau tenkina visuotinai priimtas paaiškinimas, kad žemės darbai -pavyzdžiui, rampos – buvo naudojami vietoje ar netoliese iškastiems ir vėliau pašalintiems akmenims perkelti“, – sako jis.
Vis dėlto mokslininkai teigia, kad verta ištirti panašias hipotezes apie tai, kaip buvo statomi kiti statiniai, išskyrus laiptuotąją piramidę. „Šių piramidžių viduje paslėptų šachtų tyrinėjimas galėtų būti perspektyvi tyrimų kryptis“, – sako A. Pitonas.
Parengta pagal „New Scientist“.
