Kita vertus, smėlingame dirvožemyje tarp palyginti didžiulių žemių dalelių yra dideli tarpai, todėl vanduo gali laisvai tekėti. Todėl visiškai logiška, kad į sunkų molį įmaišius smėlio, dirvožemis taptų geresnis. Iš tiesų smėlis ir žvyras plačiai naudojami vazonų mišiniuose, skirtuose rūšims, kurioms reikia greito drenažo – pavyzdžiui, kaktusams.
Visi, kurie yra maišę dirvožemį vazonams, žino, kad smėlio kiekis turi siekti apie 50 proc., kad dirvožemis pradėtų tinkamai laisvai drenuotis. Tačiau net ir nedideliame sode norint pasiekus maždaug 50 proc. smėlio santykį, tektų pridėti dešimtis tonų smėlio, kad atsirastų kokia nors nauda.
Laimei, dabar jau žinoma, kad yra daug paprastesnis būdas pagerinti molingo dirvožemio drenažą, tiesiog imituojant tai, kas vyksta gamtoje. Dirvožemyje veikiant mikrobams, natūraliai susidaro trupi struktūra, smulkios molio dalelės sugrupuojamos į daug didesnes granules, kurios praleidžia vandenį.
Šie mikrobai minta pūvančiomis organinėmis medžiagomis – todėl norint padidinti jų kiekį, tereikia į dirvožemį įmaišyti daug negyvos augalinės medžiagos – pavyzdžiui, nukritusių lapų, nupjautos vejos ir komposto. O geriausia tai, kad viso to net nereikia įkasti: sliekai tai padarys už mus, o tuo pačiu metu ir sukurs tunelių tinklą, kuris dar labiau pagerins drenažą, rašo „New Scientist“.
