Komanda nustatė, kad vėsinantys stogai būtų pranašesni už visas kitas intervencines priemones: per dvi dienas vidutinė lauko temperatūra mieste sumažėtų 1,2 °C, o tam tikrose vietose – net 2 °C. Palyginimui, papildoma medžių danga oro temperatūrą sumažina tik apie 0,3 °C, o saulės kolektoriai – 0,5 °C.
Tyrime taip pat nustatyta, kad plačiai naudojami oro kondicionieriai gali išlaikyti žemą vidaus temperatūrą, tačiau kai kuriose Londono centro dalyse lauko oro temperatūra padidėtų iki 1 °C. „Londone labiausiai lauko temperatūrą pėsčiųjų lygyje sumažintų vėsinantys stogai“, – sako O. Brousse'as.
Nors tyrime modeliavimui buvo naudojami tik dviejų dienų duomenys, tyrėjas sako, kad jie iš esmės atitinka panašius publikuotus tyrimus.
Pasak O. Brousse'o, įrengti šviesą atspindinčias dangas arba pašviesinti stogų paviršius visame mieste būtų palyginti paprastas ir nebrangus prisitaikymas prie klimato kaitos. „Manau, kad iš tikrųjų tai yra bene lengviausiai įgyvendinama priemonė, – sako jis. – Nematau beveik jokios priežasties, kodėl to nepradėti daryti plačiai.“
Pasak jo, esama ne tik vėsinimo, bet ir kitų technologijų diegimo priežasčių. Pavyzdžiui, medžiai ir žali stogai gali padidinti biologinę įvairovę ir gyventojų gerovę, o saulės kolektoriai teikia švarią energiją.
Didžiojo Londono 2023 m. administracijos ataskaitoje teigiama, kad dėl klimato kaitos kylant vasaros temperatūrai vėsinantys stogai gali tapti vis svarbesniu miesto politikos objektu. „Prognozuojama, kad temperatūra Londone kils, o karščio bangos bus dažnesnės, todėl atspindintys stogai greičiausiai taps pagrindine prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos dalimi“, – teigiama ataskaitoje.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Geophysical Research Letters“.
Parengta pagal „New Scientist“.
