Šis artefaktas yra labai suskilęs, tačiau mokslininkai teigia, kad jo dalys kadaise sudarė apvalų bažnytinį indą piksidę (angl. pyx), kuri buvo pagaminta iš dramblio kaulo ir gausiai dekoruota krikščioniškais motyvais.
Piksidė buvo rasta kasinėjant vėlyvosios antikos laikų gyvenvietę ant kalvos, esančią dabartinėje Iršeno savivaldybėje, pietų Austrijoje, paskelbė Insbruko universiteto archeologai.
Insbruko archeologų komandos vadovas Geraldas Grabherras leidiniui sakė, kad šio bažnytinio indo atradimo aplinkybės yra unikalios.
Pasaulyje žinoma tik apie 40 tokių dramblio kaulo indų, o paskutinį kartą toks radinys kasinėjimų metu buvo rastas maždaug prieš 100 metų.
Pasak G. Grabherro, išlikę tokie indai dažniausiai saugomi katedrų saugyklose arba eksponuojami muziejuose. Egzempliorius iš Iršeno buvo rastas marmurinėje koplytėlėje, paslėptoje po V-VI a. bažnyčios šoninės koplyčios altoriumi.
Tokio tipo objektai paprastai būdavo išsinešami, kai bažnyčia būdavo apleidžiama, nes buvo laikomi itin šventomis. Tačiau šiuo atveju piksidė buvo palikta.
G. Grabherras sakė, kad iš pradžių bažnytinis indas galėjo būti naudojamas šventiems daiktams, pavyzdžiui, šventojo relikvijoms, laikyti. Tačiau tai, kaip fragmentai buvo išdėlioti marmurinėje koplytėlėje, rodo, kad vėlyvojoje antikoje indas jau buvo sudaužytas ir tokios būklės užkastas.
„Tikėtina, kad piksidė taip pat buvo laikoma šventa ir taip su ja buvo elgiamasi, nes ji lietėsi prie relikvijos“, – teigė G. Grabherras.
Ant bažnytinio indo esantys puošybos elementai simbolizuoja įvairias biblines scenas. Pavyzdžiui, vienoje dalyje matyti kalno papėdėje stovintis žmogus. Asmuo vaizduojamas nukreipęs žvilgsnį į šalį, o virš jo matoma iš dangaus besileidžianti ranka, kuri kažką deda vyrui į rankas.
„Tai tipiškas įstatymų perdavimo Mozei ant Sinajaus kalno, Dievo ir žmogaus sandoros pradžios iš Senojo Testamento, vaizdinys“, – sakė G. Grabherrass.
Kitoje dalyje pavaizduotas vyras, sėdintis ant vežimo, pakinkyto dviem žirgais. Vėl matoma iš debesų išnyranti ranka, tačiau šį kartą ji traukia figūrą į dangų.
„Darome prielaidą, kad čia vaizduojamas Kristaus žengimas į dangų – sandoros su Dievu išsipildymas, – sakė G. Grabherras. – Scenų iš Senojo Testamento atvaizdavimas ir jų ryšys su scenomis iš Naujojo Testamento yra būdingas vėlyvajai antikai, tačiau Kristaus žengimo į dangų vaizdavimas su vežimu, pakinkytu dviem žirgais, yra labai ypatingas ir iki šiol neregėtas.“
Rasta piksidė buvo labai trapios būklės, nes dramblio kaulas yra linkęs sugerti drėgmę iš aplinkos, todėl laikui bėgant medžiaga tapo labai minkšta. Insbruko restauravimo dirbtuvių vadovė Ulrike Töchterle nuo pat indo atradimo dirbo, kad išsaugotų artefaktą, ir dabar jo būklė tokia, kad jį galima moksliškai analizuoti.
Pasak G. Grabherro, gyvenvietė ant kalno viršūnės, kurioje buvo rastas bažnytinis indas, buvo įkurta III a. pabaigoje arba IV a. pradžioje, kai regionas dar priklausė Romos imperijai. Atrodo, kad ji buvo apleista apie 610 m. – ir buvo pamiršta, kol Insbruko komanda 2016 m. šioje vietoje nepradėjo vykdyti kasinėjimų.
Šių kasinėjimų metu buvo aptiktos kelių gyvenamųjų namų, dviejų krikščioniškų bažnyčių ir cisternos – patalpos, skirtos vandeniui laikyti – liekanos, rašo „Newsweek“.
