Keletas gerai išdėstytų povandeninių mikrofonų gali padėti nustatyti nukritusio Malaizijos oro linijų 370-ojo reiso (MH370) lėktuvo vietą. Jau 10 metų dingusio orlaivio ieškantys žmonės nė kiek nepriartėjo prie supratimo, kur atsidūrė lėktuvas ir 239 juo skridę keleiviai bei įgulos nariai.
Katastrofiškos avarijos ar sprogimo vandenyne atveju, pavyzdžiui, sudužus lėktuvui ar sprogus povandeniniam laivui, pasigirsta aiškus slėgio signalas, dažniau vadinamas garso banga. Šį signalą dažnai fiksuoja povandeniniai mikrofonai, vadinami hidrofonais.
„Mūsų atlikta analizė rodo, kad hidrofonais buvo užfiksuoti aiškūs ankstesnių orlaivių katastrofų slėgio signalai– net ir didesniu nei 3 000 km atstumu“, – sakė Usama Kadri iš Kardifo (JK) universiteto.
Tačiau kol kas U. Kadri tyrimai neatnešė naujos informacijos apie MH370, kuris naktį išskrido iš Kvala Lumpūro į Pekiną, buvimo vietą. Tačiau mokslininkas tiki, kad vis dar yra vilties – tačiau reikia vykdyti papildomus eksperimentus.
Oficialių tyrimų išvadose teigiama, kad MH370 lėktuvas turėjo sudužti netoli 7-ojo lanko – taško, kuriame buvo užfiksuotas paskutinis ryšys tarp lėktuvo ir „INMERSAT“ palydovo.
U. Kadri perklausė daugiau nei 100 valandų hidrofonais užfiksuotų akustinių signalų, o tada išanalizavo 10 istorinių orlaivių avarijų sukeltus garsus.
Savo išvadose, paskelbtose žurnale „Scientific Reports“, jis įrodo, kad tokie stiprūs smūgiai į vandenyną, kokį būtų sukėlęs MH370 lėktuvas, sukuria aiškius garsinius signalus, kurie keliauja vandeniu ir yra užfiksuojami naudojant hidrofonų technologiją, veikiančią visame pasaulyje.
Pradiniame tyrime daugiausia dėmesio skirta hidrofonų duomenims, užfiksuotiems netoli 7-ojo lanko per tai, kas greičiausiai būtų buvęs paskutinis MH370 skrydžio maršruto etapas pietinėje Indijos vandenyno dalyje. U. Kadri taip pat tyrė garsus iš Tailando įlankos, kurie sklido maždaug tuo metu, kai buvo užfiksuotas paskutinis lėktuvo signalas.
Tyrimo metu pavyko nustatyti tik vieną, palyginti silpną šešių sekundžių trukmės signalą, kuris atitiko ir laiką, ir potencialios katastrofos vietos regioną.
Tačiau šis signalas nepakankamai stiprus, tad pirminiai duomenys neatskleidė jokių tinkamų naudoti duomenų. Vis dėlto gali būti, kad dar ne viskas prarasta.
Tyrime siūloma, kad valdžios institucijos turėtų atlikti eksperimentus, toje pačioje apylinkėje panaudodamos kontroliuojamus sprogimus, kurie išskirtų panašų energijos lygį kaip ir galimos avarijos atveju – eksperimento metu išgauti garsai galėtų padėti išsiaiškinti, ar kokie nors kiti avarijos metu užfiksuoti signalai yra susiję su MH370 lėktuvo avarija.
„Panašios priemonės buvo taikomos vykdant 2017 m. Argentinos pakrantėje dingusio povandeninio laivo „ARA San Juan“ paieškos ir gelbėjimo misiją, – sakė U. Kadri. – Tai rodo, kad tai gana paprasta ir įmanoma.“
Jis pridūrė, kad jei garsiniai signalai būtų pripažinti susijusiais su avarija, tai „gerokai susiaurintų ir beveik tiksliai nustatytų orlaivio buvimo vietą“. Žinoma, jei nebus rasta jokių susijusių duomenų, tai gali priversti valdžios institucijas dar kartą iš naujo įvertinti oficialios paieškos metu nustatytą laiką ar vietą.
„Tikslas – paskatinti atitinkamas institucijas įgyvendinti veiksmus, kurie galėtų atskleisti informacijos apie MH370 lėktuvo likimą“, – rašoma tyrime.
„Deja, mums nepavyko rasti signalo, kuris būtų toks aiškus, kad būtų galima pradėti naują dingusio orlaivio paiešką, – sakė U. Kadra. – Tačiau jei atitinkamos institucijos laikysis rekomendacijų, galėsime įvertinti užfiksuotų signalų svarbą ir galbūt atskleisti MH370 buvimo vietą.“
Parengta pagal „Popular mechanics“.
