„Turėtume įsivaizduoti ją kaip maždaug keturiasdešimties metų amžiaus karę, šiek tiek mažesnio nei pusantro metro ūgio, nei apkūnią, nei liekną – ir įgudusią valdyti kalaviją“, – sako tyrimo bendraautorė ir Taragonos valstybinio universiteto (Ispanija) Pagrindinių medicinos mokslų katedros tyrėja Carme Rissech. Mokslininkai žmonių palaikus rado kasinėdami kapinyną įtvirtintoje Zorita de los Canes pilyje Gvadalacharoje. Palaidojimai datuojami XII-XV a. – sudėtingo religinio ir politinio konflikto tarp krikščionių ir islamo grupių Pirėnų pusiasalyje laikotarpiu.
Gegužės 14 d. žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime teigiama, kad ant daugelio skeletų matyti smurtinės – net mirtinos – žaizdos, įskaitant „daugybę skeletų su durtinėmis žaizdomis“ ir buko ginklo paliktas žymes kaukolėse ir dubens srityse – kurios, tikėtina, buvo padarytos mūšio metu.
Atlikus moters palaikų analizę paaiškėjo, kad ji, kaip ir vienuoliai, žuvo mūšyje – nes jos kauluose nėra jokių sužalojimų gijimų požymių. Šie konkretūs vienuoliai kariai priklausė Kalatravos ordinui, įkurtam 1158 m. Ispanijoje. Šiam ordinui, panašiam į tamplierių ordiną, buvo pavesta saugoti Kalatravą la Vieja – miestą prie ginčytinos krikščionių ir musulmonų teritorijų sienos.
XIII a. vietiniai didikai pradėjo aprūpinti ordiną pinigais ir žmonėmis. Pavyzdžiui, daugelis ordino naujokų – ypač aukštesnio rango riterių ir seržantų, buvo verbuojami iš žemesniųjų bajorų ir miesto vadovybės, pažymima tyrime. Ir nors Kalatravos ordino riteriai duodavo neturto įžadus, jie ir toliau puotaudavo kaip didikai, patvirtino tyrimas.
Tyrėjai nustatė karės lytį ištyrę dubenį ir kaukolę – dvi patikimiausias kūno dalis, pagal kurias galima nustatyti biologinę lytį.
Analizuodami skirtingus azoto izotopus Zorita de los Canes kauluose, mokslininkai taip pat nustatė, kad vienuolės mityboje buvo gausu paukštienos ir jūrinės žuvies, kas buvo prieinama Pirėnų pusiasalio socialiniam elitui.
Tyrimo autoriai rašo, kad gausus žuvies vartojimas rodo, jog vienuoliai laikėsi religinių mėsos apribojimų.
Izotopų analizė parodė, kad moteris, palyginti su vyrais, valgė daug mažiau baltymų. Tai rodo, kad ji tikriausiai buvo kilusi iš žemesnio socialinio sluoksnio nei vienuoliai.
Viena iš hipotezių yra ta, kad moteris buvo pilies tarnaitė ir mūšio metu ėmėsi ginklo jai ginti – o tai galiausiai lėmė jos mirtį. Tačiau jos kauluose nematyti tarnaitės darbui būdingo nusidėvėjimo. „Manau, kad šie palaikai priklauso kariškei, – sako C. Rissech, – tačiau reikia tolesnės analizės, kad būtų galima nustatyti, kiek ši moteris yra palaidotų vienuolių amžininkė.“
Parengta pagal „Live Science“.
