Tai pirmasis kada nors rastas pilnai suaugęs vilkas, datuojamas vėlyvuoju pleistocenu (prieš 2,6 mln. – 11 700 metų), teigiama Šiaurės rytų federalinio universiteto Jakutske, kuriame buvo atlikta nekropsija, pranešime. Mokslininkų teigimu, šis atradimas padės geriau suprasti gyvenimą regione paskutiniojo ledynmečio metu.
Nekropsijos nuotraukose puikiai matyti mumifikuotas vilko kūnas. Gyvūnai amžinajame įšale išlieka dėl mumifikacijos, kuri vyksta šaltomis ir sausomis sąlygomis.
Mokslininkai paėmė vilko vidaus organų ir virškinamojo trakto mėginius – kad ištirtų senovinius virusus ir mikrobiotą bei išsiaiškintų gyvūno mitybą mirties metu.
„Jo skrandis išliko izoliuotas, nėra jokių teršalų, todėl užduotis nėra triviali“, – sako Jakutijos mokslų akademijos mamutų faunos tyrimo skyriaus vadovas Albertas Protopopovas. – Tikimės gauti trumpą senojo pleistoceno biotos vaizdą“.
Jis pridūrė, kad vilkas, kuris, kaip parodė dantų analizė, buvo patinas, buvo „aktyvus ir stambus plėšrūnas“, todėl bus galima išsiaiškinti, kuo jis maitinosi – taip pat jo aukų, kurios „taip pat atsidūrė jo skrandyje“, racioną.
Kitas svarbus nekropsijos aspektas – senovinių virusų, kuriuos galėjo turėti vilkas, paieška. „Matome, kad iškastinių gyvūnų radiniuose tūkstančius metų gali išlikti gyvų bakterijų, kurios yra savotiški tų senų laikų liudininkai“, – teigia Rusijos Šiaurės vakarų valstybinio medicinos universiteto senovinius virusus tyrinėjantis Artemijus Gončarovas, priklausantis vilką tyrusiai komandai.
Pasak jo, šis mokslinių tyrimų projektas padės geriau suprasti senovės mikrobų ir kenksmingų bakterijų vaidmenį tuo laikotarpiu. „Gali būti, kad bus atrasti mikroorganizmai, kuriuos bus galima panaudoti medicinoje ir biotechnologijose – kaip perspektyvius biologiškai aktyvių medžiagų gamintojus“, – teigia mokslininkas.
Vilkų nekropsija yra dalis vykdomo projekto, skirto pleistoceno laikotarpiu regione gyvenusiems laukiniams gyvūnams tirti. Kitos tiriamos rūšys – senovės kiškiai, arkliai ir holocene gyvenęs lokys. Komanda planuoja ištirti vilko genomą – kad išsiaiškintų, kaip jis susijęs su kitais senoviniais regiono vilkais ir kaip jis skiriasi nuo savo gyvų giminaičių.
Dabar komanda planuoja pradėti tirti kitą senovinį vilką, 2023 m. aptiktą Nižnekolymsko regione šiaurės rytų Sibire, rašo „Live Science“.
