Tačiau norintiems išgydyti sudaužytą širdį gali būti suteikta pagalba. Tyrimai rodo, kad specialių ausinių dėvėjimas vos kelias minutes per dieną gali palengvinti kančią, negatyvizmą ir depresiją, kurie gali lydėti žlugusius santykius.
Tyrimo metu 36 meilės traumos sindromą patyrę savanoriai nešiojo prietaisą, kuris stimuliuoja smegenis švelnia elektros srove.
Savanoriai buvo suskirstyti į tris grupes, kurių kiekviena penkias dienas po 20 minučių du kartus per dieną nešiojo transkranijinės nuolatinės srovės stimuliacijos (tDCS) ausines. Vienoje grupėje srovė buvo nukreipta į dorsolateralinę prefrontalinę žievę (DLPFC). Kitoje grupėje srovė buvo nukreipta į ventrolateralinę prefrontalinę žievę (VLPFC). Trečioje grupėje ausinės buvo išjungtos.
Abu regionai, į kuriuos buvo nukreipta ausinių srovė, dalyvauja emocijų reguliavime. Ankstesni neurovizualiniai tyrimai rodo, kad yra neuropsichologinis ryšys tarp išsiskyrimo ir netekties išgyvenimų ir kad su tuo susiję specifiniai prefrontaliniai regionai.
LTS gali sukelti emocinį stresą, depresiją, nerimą, nemigą, nuotaikų svyravimus, įkyrias mintis ir didesnę savižudybės riziką – taip pat nesaugumo, bejėgiškumo ir kaltės jausmus.
Žurnale „Journal of Psychiatric Research“ paskelbto tyrimo išvadose teigiama, kad tiek DLPFC, tiek VLPFC stimuliavimas reikšmingai sumažino LTS simptomus, po intervencijos pagerėjo dalyvių depresinė būsena ir nerimas, tačiau DLPFC stimuliavimas buvo gerokai veiksmingesnis nei VLPFC stimuliavimas.
Praėjus mėnesiui po gydymo nutraukimo savanoriai vis dar jautėsi geriau. Tyrimo autoriai teigia, kad tyrimas buvo baigtas, kai pacientai jautė, kad jie jaučiasi gerai.
Pastaraisiais metais klinikiniuose tyrimuose pradėti taikyti tokie metodai kaip tDCS. Pranešama, kad Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos tarnybos bandomuosiuose tyrimuose išbandomos panašios ausinės – siekiant išsiaiškinti, ar jos gali padėti gydyti lengvą depresiją.
„Kadangi žlugus emociniams santykiams dominuoja neigiamos emocijos ir atsiranda emocinės disreguliacijos sutrikimų, emocijų reguliavimas laikomas pagrindiniu gydymo tikslu. Nors egzistuoja veiksmingi gydymo metodai – pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija – vertingi yra inovatyvūs ir papildomi gydymo metodai, nes ne visiems pacientams šie gydymo būdai veikia“, teigiama tyrime.
Parenta pagal „The Guardian“.
