Tuo metu, kai buvo vykdomos abi apgultys (apie 701 m. pr. m. e.), asirai kontroliavo sparčiai augančią imperiją, kuri driekėsi nuo Persijos įlankos iki Viduržemio jūros.
Lachišo ir Jeruzalės apgultis dažnai minima Hebrajų Biblijoje – ir, kaip spėjama, baigėsi Jeruzalėje, kai „Tą pačią naktį Viešpaties angelas, atėjęs į asirų stovyklą, užmušė šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius vyrų.“ (2 Kar 35). Tačiau senovės asirų užrašai pasakoja kitokią istoriją – ten teigiama, kad Judėjos karalius Ezekijas sumokėjo didelę duoklę, kad asirai pasitrauktų.
Lachišo apgultis
Britų muziejuje Londone yra reljefas, vaizduojantis Lachišo apsiaustį, kuriame matyti asirų stovykla. Nepriklausomas mokslininkas Stephenas Comptonas, besispecializuojantis Artimųjų Rytų archeologijoje, palygino šį reljefą su XX a. pradžioje ir viduryje darytomis nuotraukomis, kuriose matyti Lachišas. Jis nustatė į šiaurę nuo Lachišo esančią vietovę su ovalo formos statiniu su sienomis, kuris, jo manymu, galėjo būti asirų stovykla.
S. Comptonas pažymėjo, kad asirų stovyklos paprastai būdavo ovalios. Siūlomos stovyklavietės arabiškas pavadinimas yra „Khirbet al Mudawwara“, o viduramžiais žodis „Mudawwara“ galėjo reikšti vietą, kurioje sultonas įrengdavo karinę stovyklą. Tai leidžia manyti, kad vėlesniais laikais šioje vietoje gyvenę žmonės žinojo, jog senovės asirai ją naudojo kaip stovyklą, teigiama Comptono straipsnyje, paskelbtame žurnale „Near Eastern Archaeology“.
Be to, per XX a. pradžioje atliktus archeologinius tyrimus rasta keramikos šukių, kurių stilius datuojamas maždaug tais laikais, kai Sennacheribas apgulė Lachišą, pažymi mokslininkas. Jis svetainei „Live Science“ nurodė, kad nusiuntė savo straipsnio kopiją Lachišo vietovėje dirbantiems archeologams, ir tikisi, kad būsimi kasinėjimai padės išsiaiškinti, ar tai iš tiesų yra asirų stovykla.
Jeruzalės stovykla
Jeruzalės stovyklos atveju S. Comptonas naudojosi senomis aerofotografijomis ir XIX a. archeologinių kasinėjimų įrašais. Jis pažymi, kad 1881–1882 m. Palestinos tyrinėjimo fondas (PEF) rado sienų Jebel el Mudawwara vietovėje, esančioje į šiaurę nuo Šventyklos kalno. Palestinos tyrinėjimo fondas yra pelno nesiekianti organizacija, padedanti vykdyti tyrimus regione.
XIX a. archeologai manė, kad tai romėnų stovykla, tačiau kasinėjimų dokumentai rodo, kad stovykla yra ovali. „Romėnų [karinės stovyklos] buvo stačiakampio formos, o nuotraukos rodo, kad ši buvo maždaug ovali, atitinkanti asirų stovyklą“, – rašo tyrėjas. Be to, XIX a. šaltiniuose vietovei apibūdinti vartojamas su karinėmis stovyklomis siejamas pavadinimas „Mudawwara“.
Jei tai vieta, kurioje Sennacheribas įkūrė stovyklą Jeruzalei apgulti, arba tai taip pat galėtų būti Nobas – vieta, kurioje kadaise stovėjo Tabernakulis, Mozės pastatyta kilnojamoji šventykla, mano S. Comptonas. Hebrajų Biblijoje teigiama, kad Tabernakulis buvo pastatytas Nobe ir kad Nobe Sennacheribas sustojo pulti Jeruzalės.
Dėl XX a. istorijos šioje vietoje gali būti sunkiau atlikti naujus kasinėjimus. XX a. trečiajame dešimtmetyje britai toje vietoje pastatė šaudmenų sandėlį, ir ji tapo žinoma kaip „Amunicijos kalva“. 1948 m. Jordanijos kariuomenė toje vietoje dislokavo karius ir pastatė daugybę tranšėjų ir įtvirtinimų. 1967 m. čia įvyko kruvinas mūšis tarp izraeliečių ir Jordanijos karių, po kurio kalvą užėmė Izraelio kariai. Šiandien ten yra muziejus ir memorialinė vieta.
Mokslininkų reakcijos
Tyrime nedalyvavusių mokslininkų nuomonės apie S. Comptono išvadas išsiskyrė. Kai kurie pažymėjo, kad mintis, jog Khirbet al Mudawwara vietovė Lachiše yra asirų stovykla, yra tikėtina. „Lachišo atvejis yra pats įdomiausias, – sako Tel Avivo universiteto archeologijos profesorius emeritas Izraelis Finkelsteinas. – Kitas dalykas, kurį reikia padaryti, tai patikrinti įtariamą vietovę fiziškai“.
Jeilio universiteto Asiriologijos profesorius Eckartas Frahmas taip pat sako, kad gali būti, jog Khirbet al Mudawwara buvo asirų apgulties stovykla.
Tačiau kiti tuo abejoja. Tel Avivo universiteto archeologijos profesorius emeritas Davidas Ussishkinas, atlikęs daug darbų Lachiše, teigia manantis, kad apgulties stovykla buvo į pietvakarius nuo Lachišo.
Tuo tarpu Jebel el Mudawwaros, kaip Jeruzalės apgulties stovyklos, idėja sulaukė neigiamo atsako. E. Frahmas sako, kad asirų užrašai rodo, jog nors Sennacheribas blokavo Jeruzalę, jis nebandė jos užimti šturmuodamas ar naudodamas apgulties mašinas. Asirijos užrašuose sakoma, kad Sennacheribas statė „įtvirtintas struktūras“ Jeruzalei blokuoti, o ne statė vieną stovyklą, nurodo mokslininkas.
E. Frahmas taip pat nesutinka su arabiško žodžio „mudawwara“ reikšme – sakydamas, kad jis nebūtinai reiškia vietą, kurioje sultonas pasistatydavo savo palapinę. „Pagrindinė arabiškojo „mudawwara“ reikšmė, jei labai neklystu, yra „apvali vieta“ – ir mano nuomone, daugybė skirtingų autoriaus aptartų al-Mudawwara paprasčiausiai nurodo statinio, kurį apibūdina šis terminas, apvalumą“, – teigia E. Frahmas.
Mokslininkai pažymi, kad reikės tolesnių tyrimų. Jeruzalės hebrajų universiteto Biblijos istorijos profesorius emeritas Mordechai Coganas teigia, kad dėl kraštovaizdžio, kuriame yra šios vietos, jos gali būti idealios asirų karinėms stovykloms – tačiau taip pat pabrėžia, kad būtini nauji archeologiniai kasinėjimai.
